Seimui pateiktoje centrinio banko išvadoje teigiama, kad
planuojamas gynybos biudžeto didinimas reikšmingo poveikio
pasitikėjimui finansų ir kainų stabilumu neturės, tačiau
nurodoma, kad jis turėtų atitikti Fiskalinės drausmės įstatymą.
Krašto apsaugos ministerijai (KAM) šiemet iš biudžeto ketinama
skirti papildomai 85 mln. litų - 65 mln. litų būtų gauta iš
didesnių akcizų pajamų, o 20 mln. litų, didinant valstybės
skolą. Dar 45 mln. litų krašto apsaugai bus skirta iš
Privatizavimo fondo, tam panaudojant iš Vokietijos bendrovės E.ON
atgautą depozitą už „Lietuvos dujų“ akcijų pardavimą.
Centrinio banko teigimu, dėl to valstybės biudžeto deficitas
didėja tik 20 mln. litų, tačiau iš E.ON atgautos lėšos turėtų
būti įtrauktos į 2002 metų, kai „Lietuvos dujų“ akcijos buvo
parduotos E.ON, valdžios sektoriaus pajamas, o didesnės
Privatizavimo fondo išlaidos padidins viso šių metų valdžios
sektoriaus išlaidas, todėl bendras sektoriaus deficitas padidės 64
mln. litų.
Anot Lietuvos banko, gynybos išlaidų didinimas taip pat turi
atitikti Fiskalinės drausmės įstatyme įtvirtintą išlaidų
ribojimo taisyklę, nes suplanuoti valstybės biudžeto asignavimai ir
pajamos neužtikrina kitos įstatymo sąlygos - valdžios sektoriaus
balanso rodiklio pagerėjimo, kuris turi sudaryti ne mažiau kaip 1
procentinį punktą.
Remiantis šia taisykle, valstybės biudžeto išlaidų (be ES
finansinės paramos lėšų) metinis prieaugis 2014 metais neturi
būti didesnis nei 0,5 proc., tačiau, Lietuvos banko teigimu, Seime
svarstomame projekte numatyta, kad išlaidos šiemet didėja gerokai
sparčiau.
Lietuvos banko atstovai planuojamo valstybės biudžeto pajamų ir
išlaidų didinimo projekto bei jo atitikimo Fiskalinės drausmės
įstatymui BNS nekomentavo.
Seimas birželio viduryje po pateikimo pritarė su
KAM asignavimų didinimu susijusioms šių metų biudžeto įstatymo
pataisoms ir prie jų grįš liepos 10 dieną. Lietuvos gynybos
biudžetas didinamas, reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje.