Seimui pateiktoje centrinio banko išvadoje teigiama, kad planuojamas gynybos biudžeto didinimas reikšmingo poveikio pasitikėjimui finansų ir kainų stabilumu neturės, tačiau nurodoma, kad jis turėtų atitikti Fiskalinės drausmės įstatymą.
Krašto apsaugos ministerijai (KAM) šiemet iš biudžeto ketinama skirti papildomai 85 mln. litų - 65 mln. litų būtų gauta iš didesnių akcizų pajamų, o 20 mln. litų, didinant valstybės skolą. Dar 45 mln. litų krašto apsaugai bus skirta iš Privatizavimo fondo, tam panaudojant iš Vokietijos bendrovės E.ON atgautą depozitą už „Lietuvos dujų“ akcijų pardavimą.
Centrinio banko teigimu, dėl to valstybės biudžeto deficitas didėja tik 20 mln. litų, tačiau iš E.ON atgautos lėšos turėtų būti įtrauktos į 2002 metų, kai „Lietuvos dujų“ akcijos buvo parduotos E.ON, valdžios sektoriaus pajamas, o didesnės Privatizavimo fondo išlaidos padidins viso šių metų valdžios sektoriaus išlaidas, todėl bendras sektoriaus deficitas padidės 64 mln. litų.
Anot Lietuvos banko, gynybos išlaidų didinimas taip pat turi atitikti Fiskalinės drausmės įstatyme įtvirtintą išlaidų ribojimo taisyklę, nes suplanuoti valstybės biudžeto asignavimai ir pajamos neužtikrina kitos įstatymo sąlygos - valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimo, kuris turi sudaryti ne mažiau kaip 1 procentinį punktą.
Remiantis šia taisykle, valstybės biudžeto išlaidų (be ES finansinės paramos lėšų) metinis prieaugis 2014 metais neturi būti didesnis nei 0,5 proc., tačiau, Lietuvos banko teigimu, Seime svarstomame projekte numatyta, kad išlaidos šiemet didėja gerokai sparčiau.
Lietuvos banko atstovai planuojamo valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų didinimo projekto bei jo atitikimo Fiskalinės drausmės įstatymui BNS nekomentavo.
Seimas birželio viduryje po pateikimo pritarė su KAM asignavimų didinimu susijusioms šių metų biudžeto įstatymo pataisoms ir prie jų grįš liepos 10 dieną. Lietuvos gynybos biudžetas didinamas, reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje.
