„Negaliu palikti prekybos salės, o joje – trisdešimt laipsnių. Ką man daryti?“ – taip nuskambėjo vienos baldų parduotuvės darbuotojos skundas Valstybinei darbo inspekcijai (VDI).
Tokių perkaitusių darbuotojų skambučių pastarosiomis dienomis – ne vienas. Šią vasarą dėl per aukštos temperatūros darbo vietose VDI gavo 12 skundų ir pranešimų. Maždaug pusė visų pranešimų gauta ne iš pačių darbuotojų, o iš lankytojų ir klientų, rašo „Lietuvos rytas“.
„Žmonės nebijo skambinti, tačiau pastebime, kad skambina ne patys darbuotojai, o susirūpinę klientai. Tokių skambučių šiemet padaugėjo“, – sakė VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė.
Anot jos, daugiausia skundžiamasi karščiu prekybos centruose ir jų patalpose įsikūrusiose mažose parduotuvėse, taip pat gamybos įmonėse. Vienas anoniminis skundas gautas dėl gatvėje dirbančių darbininkų. VDI duomenimis, pasitvirtina maždaug du trečdaliai skundų.
Darbų nestabdė
Alinami karščiai šią savaitę nesustabdė Panevėžio gatvėse dirbančių „Panevėžio kelių“ darbininkų. Jie klojo asfaltą, kurio pilama masė būna įkaitusi net iki 200 laipsnių karščio.
„Karštis visiems karštis. Tiek jis, tiek šaltis kelia nepatogumų dirbant lauko sąlygomis.
Mes karštomis dienomis dirbame visu tempu, nes vasara – darbymetis“, – kalbėjo „Panevėžio kelių“ atstovė Rasa Čepienė.
Ji pasidžiaugė, kad didžiausias karštis prognozuojamas savaitgalį, kai jų įmonė nedirbs. Tiesa, gali būti, kad darbininkams teks paplušėti ir per poilsio dienas, jei teks skubiai dirbti prie geležinkelio bėgių.
Labiau rūpi technika
„Dėl karščio dejuoja visi. Ypač sudėtinga tiems, kurie kloja asfaltą. Jiems tik dangus virš galvos.
Tačiau karšta ir ledų pardavėjams, tad ką kalbėti apie tuos, kurie sunkų fizinį darbą atlieka“, – svarstė R.Čepienė.
Pasak jos, žmogus jau toks, kad prisitaiko. Be to, visi darbininkai turi nuolat tikrintis sveikatą ir pateikti tai liudijančią pažymą.
„Didesnė problema, kad technika nestotų. Kai žiemą temperatūra būna žemesnė nei 25 laipsniai šalčio, ji stringa“, – kalbėjo „Panevėžio kelių“ atstovė.
Darbdaviai asfalto klojėjams primena, kad smarkiai įkaitus būtina gerti kuo daugiau skysčių, teptis apsauginiu kremu, kartą per valandą dešimt minučių ilsėtis pavėsyje. Tačiau, pripažino R.Čepienė, jei karšto asfalto masė išlieta, darbą reikia baigti, tad pertrauka būna vėliau.
R.Čepienė sakė, kad įmonė nesvarsto galimybės įsivesti siestos tradicijos, kaip yra Pietų šalyse, – pradėti dirbti anksti ryte, dar naktį, o vidudienį skelbti kelių valandų pertrauką iki vakaro.
„To neleidžia Lietuvos darbo kodeksas. Nors teoriškai tai įmanoma, darbo grafiką su darbininkais reikia derinti prieš dvi savaites, todėl greitai jo nepakeisi, kad prisitaikytum prie orų“, – kalbėjo panevėžietė.
30 laipsnių – per daug
Darbo kodekse numatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, o tai užtikrinti privalo darbdavys.
Dirbant biure, kai nereikia didelių fizinių pastangų, priimtina darbo patalpų oro temperatūra yra 22–24 laipsniai šilumos.
Siekiant apsaugoti darbuotojus nuo perkaitimo darbo laiko trukmė karštose patalpose turi būti ribojama. Jeigu žmogus turi visada dirbti tvoskiant karščiui, pavyzdžiui, picų kepėjas, darbuotojų darbo laiko trukmė trumpinama suteikiant pertraukas. Per jas darbuotojams turi būti sudaryta galimybė palikti darbo vietą ir išeiti į vėsesnes patalpas.
Gresia rimtos baudos
Ką daryti, jei biure baisiai karšta, bet darbdavys nesiteikia įrengti oro kondicionavimo sistemos?
„Gindamas savo teisę į saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojas pirmiausia turėtų kreiptis į darbdavį.
Tais atvejais, kai darbdavys nesudaro sveikatai nekenksmingų, saugių darbo sąlygų, asmuo turi teisę kreiptis su rašytiniu skundu, kurį gali atsiųsti paštu arba atnešti į bet kurį VDI teritorinį skyrių.
Inspektorius atvyks į darbo vietą ir, nustatęs darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimus, įpareigos darbdavį per nustatytą terminą juos pašalinti“, – sakė R.Zubkevičiūtė.
Jeigu darbdavys piktybiškai nesiims jokių veiksmų ir nepaisys VDI įspėjimų, jam gali būti skiriama bauda nuo 500 litų.
Taip pat gali būti stabdoma įmonės veikla. Į karščius reagavo ir Biržų rajono savivaldybė.
Jos darbuotojams dėl karščių šią savaitę leista sutrumpinti darbo dieną. Atlyginimai jiems nebus mažinami. Biržų savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Džėja teigė, kad užtikrinama, jog šiuo įsakymu nebūtų piktnaudžiaujama.
