„Manau, Lietuva neturėtų griežti pirmuoju smuiku viešojoje erdvėje pristatant ES poziciją, kritikuojant Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ar pačios Rusijos veiksmus. ES turi laikytis kaip vienas darinys, rašo „Lietuvos rytas“.
Sankcijos yra ganėtinai suasmenintos. Dažnai šalis, kuri garsiausiai rėkia, skaudžiausiai ir gauna. Tačiau jeigu šauks visa ES, nebus vieno blogiausio žaidėjo, kuriam reikėtų smogti stipriausiai“, – svarstė Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.
Jeigu Rusija, reaguodama į ES sankcijas, skelbtų ekonominę blokadą, labiausiai nukentėtų Lietuvos vežėjai, turizmo verslas, taip pat kai kurie maisto produktų gamintojai.
Be to, galėtų būti smarkiai paveiktas ir vidaus vartojimas Lietuvoje.
Stotelė eksporto grandinėje
Nors Rusija tebėra didžiausia Lietuvos prekybos partnerė, į šią šalį daugiausia reeksportuojame kitose šalyse pagamintas prekes. Tad Lietuva – tiktai laikina stotelė šioje eksporto grandinėje.
Atmetus reeksportą ir mineralinį kurą, lietuviškos kilmės prekės sudaro tik 7 procentus viso eksporto į Rusiją.
Įžvelgia rimtus nuostolius
Tačiau ekonomistai įžvelgia ir galimų rimtų nuostolių, jeigu kaimynė milžinė imtųsi atsakomųjų veiksmų po ES jai paskelbtų sankcijų.
Jei skaičiuotume Muitų sąjungos susietas Rusiją ir Baltarusiją, o tai daryti reikėtų, nes jos iš esmės yra tapusios bendra ekonomine erdve, šioms abiem valstybėms tektų trečdalis mūsiškio eksporto paslaugų ir maždaug trečdalis prekių eksporto, neskaičiuojant naftos produktų.
„Tai tikrai didelė dalis. Jeigu ją prarastume, Lietuvą ištiktų šokas. Patirtume realų ekonomikos nuosmukį. Tačiau manau, kad tai nenutiks.
Lietuva į Rusiją eksportuoja ne aukštųjų technologijų prekes, taigi tos sankcijos mūsų kol kas nelabai paveiks“, – mano ekonomistas Rimantas Rudzkis.
Tikina, kad sugebės atsispirti
Sankcijų įtaką Lietuva pajus, tačiau sugebės su tuo susitvarkyti. Taip drąsinasi ir finansų ministras Rimantas Šadžius: „Manau, poveikis bus ribotas, tai nebus katastrofa, nebus smarkių sukrėtimų. Tai bus gyvenimo faktai, kuriems mūsų ekonomika sugebės atsispirti.“
Lietuva jau turi karčios patirties, su kuria susidūrė dar gerokai iki ES pagrūmojimų ir Ukrainos bėdų. Jau praėjusių metų rugsėjį Rusija taikė ribojimus mūsų vežėjams ir pieno bendrovėms.
Įmonės reaguoja greitai
Ne tiek daug Lietuvoje yra įmonių, kurios smarkiai priklausomos nuo Rusijos rinkos.
Jos gana greitai sugeba reaguoti į pokyčius ir, iškilus sunkumams vienoje rinkoje, ypač maisto produktų, pereina į kitas.
Taip jau pasielgė daugelis baldininkų, tekstilininkų.
Ekonomistai sutaria dėl vieno – jei Rusijos rinka visiškai užsivertų, nedaug Lietuvos įmonių atsidurtų ties bankroto riba.
Pieno upės vaga nukrypo
Dažnai manoma, kad Rusija yra gyvybiškai būtina pieno perdirbėjams. Tačiau praėjusieji metai parodė, kad pienininkai moka greitai įsiskverbti į naujas rinkas, o sugrįžę – net padidinti apyvartą Rusijoje.
2013 metų rudenį pradėjo strigti lietuviškų pieno produktų eksportas į Rusiją, vėliau jis visiškai sustojo. Bet naujų pirkėjų gamintojai rado Lenkijoje, Estijoje.
Kita vertus, praėjusiais metais Lietuva pieno produktų į Rusiją sugebėjo eksportuoti daugiau negu anksčiau: užpernai parduota už 523 milijonus litų, 2013-aisiais – už 553 mln. litų.
Viliasi išvengti draudimų
Vis dėlto užtrenktos durys į Rusiją būtų skausminga kai kurioms bendrovėms, pavyzdžiui, „Pieno žvaigždėms“.
Rusija kol kas yra didžiausia šios įmonės eksporto rinka – čia parduodama didžioji dalis iš 60 procentų eksportui skirtos produkcijos.
„Pieno žvaigždžių“ pardavimo pajamos eksporto rinkose šių metų sausio–kovo mėnesiais, palyginti su 2013-aisiais, išaugo beveik 30 procentų.
Šis prekės ženklas gerai žinomas didžiojoje kaimyninėje valstybėje, todėl gamintojai viliasi toliau išlikti Rusijoje. Bet neslepia, kad vis aktyviau žvalgosi po naujas rinkas.
Rusijos tarnyba nenuspėjama
„Toji tarnyba, kuri svaidosi maisto produktų eksporto draudimais, yra politiškai pavaldi. Ji neprognozuojama – ką lieps Kremlius, tą ir uždraus.
Ir nesvarbu, kad mūsų įmonių produkcija atitinka aukščiausius standartus“, – sakė ekonomistas Valdemaras Katkus.
Tačiau Lietuvos įmonėms tokios sankcijos – ne naujiena. Anot ekonomisto, tie, kurie nenori rizikos, ieško mažiau rizikingų rinkų.
Kentės logistikos sektorius
Juodžiausio scenarijaus atveju, uždarius Rusijos sienas, nukentėtų Lietuvos logistikos sektorius – Klaipėdos uostas, „Lietuvos geležinkeliai“, vežėjai, sandėliavimas, turizmas.
Tiesa, per Klaipėdos jūrų uostą kraunamos rusiškos prekės sudaro dešimtadalį visų krovinių.
Taigi jei jos nebus kraunamos Klaipėdoje, uostui tai nebūtų lemtingas smūgis.
Bet rusiškos prekės sudaro net trečdalį visų geležinkelininkų gabenamų krovinių. Didžioji jų dalis – tranzitas iš Rusijos į Kaliningrado sritį. Tačiau gabenti prekes ten jūros keliu rusams būtų gerokai brangiau.
„Gali susikaupti audros debesys virš atvykstamojo turizmo. Sankcijos gali sujaukti turistų planus. Supykę ant lietuvių dalis rusų patrauks į kitas šalis“, – svarstė ekonomistas R.Rudzkis.
Mito rusiškais degalais
Joks kitas lietuviškas verslas Rusijoje neuždirba tiek, kiek vežėjai. Statistikos departamento duomenys rodo, kad ši rinka mūsų šalies transportininkams yra kaip aukso gysla.
2012 metais vežėjai Rusijoje gavo 2,8 milijardo litų pajamų – penkiskart daugiau nei mūsiškiai pieno perdirbėjai. Pernai pajamos dar labiau išaugo.
„Iš tiesų tai didesnės rizikos grupė. Juk Maskva nesunkiai gali sudaryti įvairių kliūčių vežėjams dirbti šios šalies teritorijoje“, – kalbėjo DNB banko analitikas Donatas Brazdžius.
Transportininkams būtų suduotas dvigubas smūgis. Mat grįždami iš Rusijos arba Baltarusijos jie prisipila pigesnių degalų ir pigiau važiuoja į ES valstybes. Lietuviai patiria mažesnių sąnaudų nei kiti ES vežėjai ir gali džiaugtis konkurenciniu pranašumu.
Galėtų grėsti blokada?
Nuo Rytų kaimynės tebėra priklausoma Lietuvos energetika, todėl didžiąją dalį importo į mūsų šalį pernai sudarė rusiška nafta, dujos, elektra.
Ar teoriškai būtų įmanoma šį srautą apriboti vienu mostu? Ar gali Maskva vėl griebtis energetinės blokados?
„Kraštutiniu atveju Rusija galėtų nutraukti energijos tiekimą, bet tokia tikimybė yra tikrai maža“, – sakė D.Brazdžius.
Naftos bendrovė „Orlen Lietuva“ visą žaliavą perka iš Rusijos ir ją atsigabena tanklaiviais.
Ekonomistas R.Rudzkis mano, kad aktyvioms ES sankcijų rėmėjoms Lenkijai ir Lietuvai Maskva vos panorėjusi kaipmat užsuktų naftos čiaupą. Jeigu Rusija staiga nustotų parduoti naftą lenkų valdomai „Orlen Lietuva“, tanklaivių Mažeikių bendrovė sulauktų iš kitų šalių, pavyzdžiui, Nyderlandų. Žinoma, anot R.Rudzkio, jei iki to laiko bendrovė nebankrutuotų.
Kirstų ir Kaliningradui
Politiniai dujų vamzdyno „remontai“ žinomi dar nuo naftotiekio „Družba“ laikų.
Tačiau dabar „Gazprom“ vargu ar ryžtųsi radikaliam sprendimui – nebetiekti Lietuvai dujų. Juolab kad ES nepritaikė sankcijų šiai sričiai. O ir perteklinių dujų Rusija turi tiek, kad atsisakyti rimto kliento būtų tiesiog neprotinga.
Negana to, dujos tranzitu per Lietuvą pumpuojamos į Kaliningradą. Todėl „sugedus“ atšakai į Lietuvą Rusijos sritis irgi tuoj pat tai pajustų.
„Nutraukti dujų eksportą Rusijai būtų itin nenaudinga. Ji ir taip neturi kur jų dėti – Ukrainos vamzdis užsuktas, pietų srauto vamzdynas nebaigtas“, – aiškino R.Rudzkis.
Rusiška elektra Lietuvoje parduodama konkurencijos sąlygomis. Ją tiekianti bendrovė „Inter RAO Lietuva“ varžosi su latvių, estų, baltarusių tiekėjais, kurie galėtų užimti konkurentų vietą, jeigu šie pasitrauktų dėl politinių motyvų.
„Rimtesnis pavojus kiltų tik tuo atveju, jei santykiai toliau aštrėtų“, – sakė R.Rudzkis.
Smūgis vidaus vartojimui
Juodžiausias scenarijus – visiškai nutraukti Maskvos prekybiniai ryšiai su Lietuva, pasak „Lietuvos ryto“ kalbintų garsiausių šalies ekonomistų, mažai tikėtinas. Tai būtų pernelyg dramatiška ir Europos Sąjungai, ir pačiai Rusijai.
Abiem regionams tai būtų didelis šokas. Todėl nors emocinis fonas kaista, tikimasi, kad Europos Sąjunga ir Maskva bandys visiškos izoliacijos išvengti.
Kad ir kaip būtų, ekonomistai įspėja: jeigu būtų įvestos Rusijos griežtos atsakomosios sankcijos, tai iš esmės pakeistų Lietuvos gyventojų lūkesčius. Žmonės pradėtų smarkiai taupyti, nebeleisti pinigų, tad vidaus vartojimas galėtų susitraukti labai staigiai.
Reikia turėti atsarginį planą – ypač verslui, kuris dirba su Rusija ir Rytų rinkomis.
Šalis, kuri garsiausiai rėkia, skaudžiausiai gauna
Sigitas Besagirskas
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius
„Šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, padidėjo 3 procentais. Tačiau tolesnį ekonomikos augimą reikėtų vertinti atsargiai.
Yra didelė grėsmė iš Rytų. Viskas priklauso nuo veiksmų, kurių imsis Rusija, atsakydama į Europos Sąjungos taikomas sankcijas.
Matome, kad lenkai dėl to jau nukentėjo. Daržovių, vaisių eksportas iš Lenkijos į Rusiją uždraustas. Lenkams tai gana reikšminga eksporto dalis.
Jeigu Rusija ir toliau pildys sąrašą įvairiais draudimais ir jeigu kuris nors tų draudimų palies Lietuvą, tai iš tiesų atsilieps šalies ekonomikai.
Kita vertus, jeigu Rusija imsis sankcijų prieš visą ES, mums atsilieps iš dalies – ES ekonomika augs lėčiau, nei planuota, sumažės vartojimas, tad kažkiek nukentėsime ir mes.
Reikėtų formuoti bendrą ES poziciją, o ne atskiriems mūsų politikams siekiant reitingų ar dėl kitų motyvų bandyti „krūtine uždengti“ visą ES su jos taikomomis sankcijomis.“
Latvija į sankcijas reagavo jautriau
* Bendras Europos Sąjungos eksportas į Rusiją vertinamas maždaug 120 mlrd. eurų. Daugiau kaip ketvirtadalį šios sumos – apie 36 mlrd. eurų – uždirba Vokietija, per 11 mlrd. – Italija.
* Maždaug trys ketvirtadaliai Latvijos gėrimų ir tabako gaminių eksporto irgi keliauja į Rusijos rinką. Ten pat plaukia trečdalis Lietuvos maisto pramonės produkcijos eksporto.
* Tačiau Latvijoje nuotaikos kitokios nei Lietuvoje.
* Tuo metu, kai Lietuvos finansų ministras R.Šadžius ir užsienio reikalų viceministras R.Kriščiūnas ramina, kad mūsų šaliai nėra ko nuogąstauti dėl galimų Kremliaus kontrsmūgių, Latvijos ūkio ministras V.Dombrovskis pareiškė, kad Rusijos atsakomosios sankcijos ES, jeigu ji tokias imtų taikyti, skaudžiai smogtų šalies ekonomikai. Ministras prognozuoja, kad Latvijos bendrasis vidaus produktas dėl to galėtų smukti net 10 procentų.
* V.Dombrovskio manymu, Rusija pirmiausia nusitaikytų į kaimyninių ES šalių maisto pramonę, tranzito ir energetikos sektorius.
* „Nereikia puoselėti iliuzijų. Naujos Europos Sąjungos sankcijos Rusijai neturės tiesioginės įtakos Latvijos ekonomikai, tačiau jos gali išprovokuoti Rusijos atsakomuosius veiksmus, kurie gali būti orientuoti į nedideles kaimynines valstybes, taip pat Latviją, kuri yra ekonomiškai glaudžiai susijusi su didžiąja kaimyne“, – kalbėjo Latvijos ministras.
Kur didesnė verslo rizika – didesnis ir uždarbis
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas
„Tikėtina, kad Rusija į Europos Sąjungos ekonomines sankcijas atsakys tuo pačiu – ekonominėmis sankcijomis atskiroms Europos Sąjujngos valstybėms, atskiriems sektoriams.
Su tokiais dalykais pastaraisiais metais nuolat susiduriame. Rusijos taikytas embargas lietuviškų pieno produktų importui iš dalies buvo politiškai motyvuotas, nes realių priežasčių, kodėl reikėjo drausti, nebuvo.
Dabar daugeliui irgi kyla klausimų, ar draudimas eksportuoti lenkiškus obuolius yra pagrįstas? Ar juose rasta žalingų medžiagų, ar tai tik politinis atsakas į ES pritaikytas sankcijas?
Šių metų pradžioje Rusija pasielgė radikaliai uždrausdama kiaulienos importą iš visos ES, nors afrikinio kiaulių maro židinių buvo nustatyta tiktai Lietuvos ir Lenkijos pasienyje su Baltarusija. Nebuvo jokių ženklų, kad šis maras pasklis po visą Europos Bendriją.
Todėl ES kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją, prašydama įvertinti situaciją ir priimti sprendimą dėl tokio elgesio. Buvo teigiama, kad tokie Rusijos veiksmai yra neproporcingi ir diskriminuojantys.
Taigi atsakomosios Rusijos sankcijos jau dabar yra realybė ir tikėtina, kad jų bus daugiau. Verslininkai, prekiaujantys su Rusija, turi būti pasiruošę.
Įmonės, kurios eksportuoja į Rusijos rinką, suvokia pajamų nepastovumą, bet už tai jos gauna didesnę grąžą nei prekiaudamos ES. Tai natūralus rinkos dėsnis. Už didesnę riziką sumokama didesnė grąža, uždirbamas didesnis pelnas.“
