Ilgametį „Eika" generalinį direktorių pakeičiantis D.Dargis nuo 2008 metų vadovavo bendrovės Plėtros departamentui ir buvo atsakingas už gyvenamųjų ir komercinių projektų plėtrą.
Dabar Plėtros departamento direktoriumi tapo Martynas Žibūda, Iki šiol jis ėjo plėtros direktoriaus pavaduotojo pareigas.
Įmonių grupė „Eika" šiuo metu vysto komercinės ir gyvenamosios paskirties projektus, valdo daugiau kaip 50 tūkst. kvadratinių metrų ploto nekilnojamojo turto, dalyvauja viešosios ir privačios partnerystės projektuose, taip pat valdo statybos paslaugų įmonę „Eikos statyba", yra Kėdainių laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovės bendrasavininkė.
Atrėmė ne vieną krizę
„Kai žlunga verslas tų, kurie pradėjo tuo pat metu, kaip ir aš, man būna labai liūdna“, - sakė vienos pirmųjų atkurtos nepriklausomos Lietuvos įmonių grupės „Eika“ steigėjas R.Dargis. Daugiau nei per dvidešimt metų veiklos jam teko atremti ne vieną krizę ir kapstytis iš gilios duobės.
1993-iaisiais R. Dargis tuomet draugų vos prieš metus įkurtos, tačiau neveikiančios įmonės „Eika“ įstatuose įrašė žodį „statyba“.
53 metų verslininkas, vienos didžiausių nekilnojamojo turto plėtros ir statybos įmonių grupės savininkas verslą sūnui Domui perleido pamažu.
Įmonės įkūrėjas viliasi, kad šio vakarietiška patirtis, jaunatviškas alkis dirbti ir patyrusio tėvo palaikymas padės augti tam, kas sukurta prieš gerus du dešimtmečius.
Štai keletas fragmentų iš interviu, kurį rengėme prieš metus. - Prieš kelerius metus sakėte, kad ketinate verslą perleisti sūnui.
- Esu prisiskaitęs visokių tyrimų, kad reikia laipsniškai mažinti krūvį. Mat staiga nustojęs dirbti žmogus vidutiniškai išgyvena 8 mėnesius. O jei pamažu atsitraukia, tai sulaukia 85 metų.
Nutariau, kad dar noriu pagyventi ir paburiuoti. Man pasisekė, kad yra sūnus Domas, kuris turi kitokios patirties. Jis juk ne tik mokėsi Didžiojoje Britanijoje, bet ir dirbo ten.
Labai svarbu, kad jam šis verslas patinka. Domas jau formuoja savo kolektyvą, formuluoja iššūkius. Stengiuosi mažiau dalyvauti tame. Tačiau dėl svarbiausių dalykų pasitariame. Ypač jei kalbama apie dideles sumas, riziką. Tokiais atvejais reikalinga patirtis.
Be to, man labai patinka veikla Lietuvos pramonininkų konfederacijoje. Ten dirbdamas geriau matau, kokių problemų yra valstybėje, noriu būti aktyvus, siūlyti, kaip jas spręsti.
- O juk viskas galėjo būti kitaip. Tėvai turbūt manė, kad būsite muzikantas?
- Akordeonu pagroju ir dabar. Jį patogu pasiimti į šventes. O padainuoti juk visi gali.
- Esate sakęs, kad neturime dokumentinės knygos apie Lietuvos verslo raidą. Galbūt ketinate ją parašyti?
- Kalbėti aš galiu, o rašyti - sudėtingiau. Kita vertus, kada Žemaitė pradėjo rašyti? 54-erių? Dar nesu to amžiaus, gal dar ateis įkvėpimas?
O rašyti apie Lietuvos verslą būtų įdomu. Pasaulyje ne tiek daug pavyzdžių, kai nuo kalėjimo sąlygų pereinama prie rinkos ekonomikos. Juk keičiantis laikams buvo ir bandymų užgrobti verslus, pasinaudoti politine įtaka, buvo nukankintų žmonių.
