Tačiau žmonėms smirdės nebeilgai: Žemės ūkio ministerija bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sukūrė priemonių planą, kaip toliau gintis nuo kiaulėms mirtino viruso. Gali būti, kad smulkūs ūkiai metams kitiems apskritai turės pamiršti kiaules. Bent jau maro apsaugos zonoje - tai tikrai.
Bus skirta parama
„Kreipsimės į Europos Komisiją dėl finansavimo. Manome, kad turi būti skirta lėšų moksliniams tyrimams bei įrangai įsigyti.
Ne mažiau aktualus yra ir ūkininkų klausimas, kurie buvo priversti atsisakyti kiaulininkystės. Reikia jiems padėti, kad jie galėtų imtis kitokios veiklos, ir jiems netrukdytų biurokratiniai mechanizmai“, - sakė V.Baltraitienė.
Pasak V.Baltraitienės, žmonėms, atsisakiusiems kiaulininkystės ir besiimantiems kitos veiklos – kitokių gyvulių ar paukščių auginimo, turi būti skiriama ne dalinė, bet visa – 100 proc. ES parama.
ES komisijos pinigų bus prašoma ir mobiliosios pagalbos komandoms parengti, - jei tik kur nors atsivertų užkrečiamųjų ligų židinys, jos kuo skubiausiai privalėtų jį likviduoti.
Ministrė informavo, kad šiandien darbinė grupė, sudaryta iš žemės ūkio ministerijos ir Veterinarijos tarnybos specialistų aptarė priemones, dėl kurių finansavimo bus kreipiamasi į Europos Komisiją. Tačiau pirmiausia tas planas dar bus suderintas su Baltijos šalių žemės ūkio ministrais ir Lenkija.
Svarbiausia priemonių – afrikinio kiaulių maro prevencija ir kontrolė: tai profilaktiniai mėginių tyrimai ir stebėsena. Profilaktikos žvilgsnis krypsta ir į atvykstančių į Lietuvą bei išvykstančių automobilių dezinfekavimą pasienyje su Baltarusija.
„Kol kas visa tai darome už mūsų valstybės biudžeto lėšas. Negaunam iš ES jokios kompensacijos“, - sakė ministrė.
Mokestis už sumedžiotus šernus - stringa
„EK prašysime, kad ji finansuotų bendro Baltijos šalių ir Lenkijos tyrimų centro įkūrimą. Nes būtina išsiaškinti, kaip plinta virusas, iš kur jis tam tikrais momentais atsiranda. Svarbu ir tai, kad mobilios laboratorijos dirbtų kiekvienoje iš minėtų šalių“, - sakė V.Baltraitienė.
Dar viena užduotis – tai šernų populiacijos sureguliavimas ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje. Turi būti numatyta, kiek šių gyvūnų gali likti kvadratiniame kilometre.
„Dabar mokestis medžiotojams už sumedžiotus šernus išskydo. Negana to, visose minėtose valstybėse jis – skirtingas. Pas mus mokama apie 100 litų, kitur – 200 eurų“, - sakė ministrė.
Žmonėms taip pat teks nuodugniai išaiškinti, ką jie turi žinoti – ir gyvulių augintojai, ir gyventojai, pavyzdžiui, kaip elgtis miške aptikus nugaišusių žvėrių.
Darbo grupė aptarė ir tai, kaip pagelbėti smulkiesiems kiaulių augintojams.
Trūksta pinigų
„Reikia sukurti atskirą paramos programą – tiems, kurie turėjo išskersti kiaules ir nori imtis kitokios ūkinės veiklos. Jiems, įsigyjant gyvulius pagal programą, turėtų būti kompensuojama 70 proc. išlaidų“, - kalbėjo ministrė.
Jos teigimu, Lietuva vis dar negauna visų pinigų iš ES, kurios reikia skirti kompensacijoms už anksčiau išskerstas kiaules.
„Aptarėme ir tai, kad už EK skirtus pinigus privalo būti sukurtos užkrečiamų ligų židinių likvidavimo komandos. Ir ne tik kiaulių maro, bet ir kitų gyvulių ligų. Ir gyvulių sunaikinimas (utilizavimas), ir židinių likvidavimas turi būti pilnai finansuojamas EK lėšomis“, - aiškino V.Baltraitienė.
Kiek iš viso reikėtų pinigų šioms priemonėms kol kas neskelbiama. „Tai, ko prašėme pernai, negavome. Pavyzdžiui, buferinėms afrikinio kiaulių maro zonoms įrengti prašėme 30 mln. litų, o tegavome 7 mln. litų, kuriuos skyrėme kompensacijoms“, - sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas Jonas Milius.
Jo teigimu, EK paramos patirtis – liūdnoka.
„Šiemet sausį, aptikus virusą šernuose, ėmėmės daug profilaktikos priemonių.
Išlaidų buvo daugybė. O pinigai iš EK tepasiekė mus balandį, ir tai – vos 7 mln. litų. Savo valstybės biudžete teko sukrapštyti dar nors 13 mln. litų“, - sakė J.Milius.
Kiaulių mažėja
Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. sausio 1 d. auginamų kiaulių skaičius buvo 754,6 tūkst., - 6,6 proc. mažiau nei 2013 m. sausio 1 d.
Kiaulių skaičiaus mažėjimui neišvengiamai padarė įtakos mūsų šalyje užfiksuoti afrikinio kiaulių maro atvejai, - pirmiausia, tarp kritusių šernų. O dabar - ir protrūkis kiaulidėse. "Idavang" komplekse buvo išnaikinta 19,4 tūkst. kiaulių.
