Tai jau antras maro židinys per pastarąsias 2 savaites - liepos pabaigoje šalies rytinėje dalyje, Ignalinos rajone, netoli sienos su Baltarusija ir Latvija, židinys rastas didelėje ir gerai saugomoje „Idavang“ fermoje.
Atsižvelgdamas į naujai nustatytą afrikinio kiaulių maro židinį Utenos rajone vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas priėmė sprendimą penktadienį sušaukti Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdį.
Turi dvi versijas
Klastingasis maras plečiasi. Trečiadienį patvirtinta: nugaišusi kiaulė Skroblų kaime, kaip ir antroji auginta to paties šeimininko, buvo užsikrėtusios tokiu pat afrikinio maro viruso tipu, koks kirto ir "Idavang" kompleksui. Toks pat viruso tipas buvo nustatytas ir žiemą, kai Varėnos rajone rasti kritę šernai.
Kaip sakė Utenos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Linas Tiškus, abi Skroblų kaimo gyventojo kiaulės jau sunaikintos, jos užkasamos ten pat ūkyje, pilamos dezinfekcinės medžiagos. Naikinamas ir tvarte buvęs mėšlas, įranga - statinys turi likti visiškai tuščias.
Jau nustatyta ir 3 kilometrų apsauginė zona, kuri juosia maro paveiktą vienkiemį. Šioje zonoje yra 9 ūkiai, kurie deklaravo 23 auginamas kiaules.
Veterinarijos specialistai turi kelias versijas, kaip afrikinis kiaulių maras persimetė į Utenos rajoną.
Kaip pasakojo L.Tiškus, pagal pirmąją, kiaulių augintojas yra aktyvus medžiotojas. Inspektoriai ketina skubiai patikrinti jo namus - galbūt ten laikoma šernienos produktų. Jei jų aptiks, mėsa bus tiriama laboratorijoje.
Kita versija - užkratą pasėjo šernai. Jau sukelti ant kojų Utenos būreliams priklausantys medžiotojai - jie šukuoja miškus ir ieško kritusių šernų.
Trečioji versija - užkratas galėjo išplisti nuo Latvijos ūkių - paneigta, mat židiniai kaimyninėje šalyje pernelyg toli, arčiau sienos su Estija. Be to, sakė L.Tiškus, juos nuo Lietuvos skiria ir Daugavos upė, kurios užkratą nešiojantys šernai neįveiktų.
Kai afrikinis kiaulių maras nustatytas "Idavang" komplekse Ignalinos rajone, Utenos rajono ekstremalių situacijų valdymo komisija priėmė sprendimą, kad visi didesnių ūkių šeimininkai turi paskersti kiaules arba jas parduoti iki rugpjūčio pabaigos.
Pasak L.Tiškaus, visi tai padarė - augintines pardavė vietos skerdyklai.
Utenos rajone buvo penki didesni augintojai, kurių ūkiuose buvo laikomos 417 kiaulių.
Šiuo metu Utenos rajone yra likę apie mažų augintojų, kurie laiko po dvi tris kiaules.
L.Tiškaus skaičiuoja, kad rajone gali būti 10-15 proc. ūkininkų, kurie nedeklaravo auginantys kiaules.
Nedeklaravo kiaulių
Tauragnų seniūnas Alvydas Danauskas sakė, kad, jo žiniomis, Skroblų kaime nė vienas gyventojas nebuvo deklaravęs auginantis kiaules, nors tai daryti yra privalu. Visoje seniūnijoje po kelias kiaules augina 17 žmonių.
"Šiuo metu renku žinias, ar nėra tokių žmonių, kurie nedeklaravo auginantys kiaules, kurie galvojo: "Ai, savo reikmėms užsiauginsiu porą"", - kalbėjo A.Danauskas.
Pasak seniūno, nerimas Tauragnų seniūnijoje buvo justi ir praėjusią savaitę, kai Ignalinos rajone afrikinis kiaulių maras užklupo kompleksą "Idavang".
"Tuomet visus gyventojus raginome paskersti kiaules ir suvartoti. Kai nebeaugini kiaulių, galva rami", - sakė seniūnas.
Kiaulių nedeklaravo
Utenos rajone įsiplieskus antrajam afrikinio kiaulių maro židiniui, paaiškėjo, kad mirtina liga susirgusios kiaulės nebuvo registruotos. Be to, jų laikytojas yra medžiotojas, todėl užkratas galėjo patekti dėl kontakto su laukiniais gyvūnais.
„Paaiškėjo, kad registravimo sistemoje yra spragų - šios kiaulės nebuvo registruotos, jų nėra registre. Atliksime tyrimus ūkio aplinkoje, ieškosime užkrato šaltinio. Ūkyje lankęsis ir kiaules gydęs veterinarijos gydytojas sudegino savo drabužius, batus ir inventorių, kad užkratas neturėtų galimybių išplisti“, - BNS sakė Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius.
Anto jo, tiriant galimas kiaulių užsikrėtimo versijas, bus tiriama kiaulių laikytojo aplinka, taip pat ir maisto produktai.
„Tas žmogus, kurio ūkyje aptiktos kiaulės, sirgusios afrikiniu kiaulių maru, yra labai aktyvus medžiotojas ir pastaruoju metu medžiojo ne viename medžioklės plote. Tai galbūt ir paaiškina ligos atėjimą“, - LRT radijui sakė aplinkos viceministras Linas Jonauskas.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Utenos skyriuje BNS patvirtino, kad ūkininkas turėjo medžiotojo pažymėjimą, tačiau jis šiame skyriuje nebuvo tęsiamas pastaruosius dvejus metus. Tačiau pažymėjimą galima prasitęsti bet kuriame kitame draugijos skyriuje.
Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Lauris Martišius BNS teigė, kad departamentas oficialiai nežino ūkininko pavardės, taip pat - ar jis nėra sumedžiojęs šernų.
„Kaip suprantu, tas ūkis yra deklaruotas ar priklauso šeimos nariui, tiesiogiai tai ne to žmogaus ūkis, todėl oficialūs duomenys, kad jis kažkuo yra susijęs, mano supratimu, būtų pernelyg skuboti“, - BNS sakė L.Martišius.
Gali tekti išskersti visas kiaules
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius BNS sakė, kad abu židinius skiria apie 18 kilometrų.
„Pirminė versija yra tokia, kad užkratas pateko iš aplinkos. Abu židiniai yra maždaug per 18 kilometrų vienas nuo kito. Aplink yra miškai, ežerai, poilsiavietės. Gali būti, kad užkratą pernešė šernai, kita vertus, poilsiaujantys žmonės galėjo turėti maisto produktų, palikti atliekų“, - BNS sakė J.Milius.
Šiuo metu specialistai skaičiuoja kiaules ir ims mėginius laboratoriniams tyrimams iki 10 kilometrų spinduliu. Gali būti, kad 3 kilometrų zonoje teks paskersti visas kiaules, tačiau jų neturėtų būti daug.
„Ten yra nacionalinio parko teritorija, gyvena nedaug žmonių, stebėsenos zonoje nėra jokių didesnių kiaulininkystės kompleksų“, - BNS sakė J.Milius.
Nustatytos stebėsenos zonos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad liga patvirtinta Utenos rajono Tauragnų seniūnijos Skroblų kaime esančiame privačiame ūkyje, kuriame buvo laikomos dvi kiaulės. Įtarimai kilo vienam iš gyvulių su aiškiais AKM požymiais nugaišus, antroji kiaulė taip pat nedelsiant paskersta.
VMVT pareigūnai ėmėsi visų būtinų apsaugos priemonių ligos plitimui sustabdyti. Nustatyto židinio vietoje kiaulių gaišenos saugiai sunaikintos. Šiuo metu vykdomas epizootinis tyrimas, užkrato patekimo į ūkį keliams nustatyti, pradedama ūkinių pastatų ir teritorijos dezinfekcija.
Aplink židinį 3 ir 10 km spinduliu nustatytos AKM apsaugos ir stebėsenos zonos. AKM virusas nustatytas Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, galutiniams viruso genotipo patvirtinimui mėginiai išsiųsti į Europos Sąjungos referentinę AKM laboratoriją Ispanijoje.
Kilus įtarimams dėl gyvulių sveikatos būklės, kiaulių laikytojai turi nedelsdami informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
„Idavang“ Rupinskų komplekse afrikinis kiaulių maras patvirtintas liepos 24 dieną.
Tai buvo pirmas atvejis, kai Lietuvoje afrikiniu kiaulių maru užsikrėtė kiaulės.
Praėjusią savaitę šiame komplekse sunaikintos visos 19 tūkstančių kiaulių.
Afrikinis kiaulių maras, ištyrus kritusius šernus, Lietuvoje aptiktas šių metų sausį.
