Muitinės departamento duomenimis, Panemunės pasienio poste teko grįžti vienam Lietuvos vilkikui su maisto kroviniu. Pasienio poste taip pat gręžtis atgal teko vilkikui iš Norvegijos, kuris gabeno į Rusiją uždraustus importuoti maisto produktus.
„Visi vilkikų vairuotojai pasienyje įspėjami apie importo draudimą. Tačiau vilkikų srautas ir taip sumažėjęs“, – sakė Muitinės departamento atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.
Pasak jos, vilkikų vairuotojai laukia krovinių šeimininkų sprendimo, ką toliau daryti. Labai skaudžiai krovinių savininkai neturėtų nukentėti, nes už produkciją atsiskaityta iš anksto.
Medininkų poste prie Baltarusijos sienos penktadienį nebuvo praleisti 2 automobiliai, gabenantys „Biovelos“ mėsos produkciją, o 4 automobilius, vežančius „Pieno žvaigždžių“ produkciją, sustabdė Estijos pasieniečiai.
„Kas keisčiausia, kad estai neįsileido mūsų automobilių, sakydami, jog vis tiek rusai jų nepraleis. Mes bandėme tartis. Aš dar skambinau, tačiau nepavyko“, – BNS sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas Jonas Milius.
Įstrigo ir šalies viduje
Į nepavydėtiną situaciją pateko vežėjai, kurie jau yra Rusijos teritorijoje, – jie stringa vidinėse šalies muitinėse.
Kaip pasakojo Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovas Gytis Vincevičius, tarkim, Maskvos muitinėje lietuviškiems vilkikams neleidžiama iškrauti prekių.
Be to, kils keblumų ir šiems automobiliams grįžti į Lietuvą. Mat įstrigusių krovinių dokumentuose nurodyta, kad jie skirti eksportui į Rusiją, todėl ir prie sienos kils keblumų.
Dar daugiau problemų kyla dėl Rusijoje įstrigusių krovinių, kurių siuntėjos yra Vakarų kompanijos, nors juos gabena lietuviai. Laukiama, kol krovinių savininkai nuspręs, ką daryti toliau.
Jeigu atsirastų produkcijos pirkėjų Baltarusijoje, kai kurie kroviniai galbūt keliautų į tą šalį.
„Linava“ kol kas tiksliai nežino, kiek vilkikų įstrigo vidinėse Rusijos muitinėse. Asociacijos duomenimis, Lietuvos vežėjai turi apie 3 tūkstančius puspriekabių-šaldytuvų, kurie pasklidę po Europą bei Rusiją.
Daug darbo turės ir Lietuvos logistikos bei sandėliavimo verslo atstovai – į Rusiją nepatekusios prekės bus saugomos sandėliuose, kol joms bus rasti pirkėjai.
Apsisprendė iš karto
Krekenavos agrofirma buvo apdairesnė: vos ketvirtadienį pasirodė pranešimų apie Rusijos skelbiamą embargą, kuris įsigaliojo tą pačią dieną, įmonės vadovai nutarė daugiau šviežios jautienos krovinių šiai šaliai neberuošti.
„Mes į Rusiją mėsos nebevežame. Kam siųsti ten krovinį, jei žinai, kad jis strigs ir turėsi problemų“, – kalbėjo Krekenavos agrofirmos vadovas Linas Grikšas.
Rusijai ši bendrovė buvo paruošusi porą krovinių jautienos. Dabar įmonės vadovai suka galvą, kam skubiai ją parduoti Vakarų Europoje.
„Toks verslas, turi prisitaikyti prie sąlygų“, – sakė L.Grikšas.
Sūriai pabrangs dvigubai
Turi dėl ko sukti galvą ir Rusijos įmonių, kurios parduoda europietiškus produktus savo šalyje, vadovai.
Kaliningrado bendrovės „Produktovyj gorod“, kuri šioje srityje pardavinėja lietuviškus pieno produktus, atstovas Aleksejus pasakojo, kad lietuviško sūrio atsargų dar turi 2–3 savaitėms.
Švieži pieno produktai baigsis kur kas greičiau.
Lietuviškas sūris, pasak prekybininko, Kaliningrade sudarė apie 20 proc., o grietinė, varškė ir jogurtai – vos kelis procentus pieno produktų rinkos. Kur kas daugiau į sritį buvo vežama pigesnių lenkiškų produktų.
„Lietuviškas sūris labai geras. Jis buvo parduodamas kaip aukštesnės kategorijos. Šviežių pieno produktų Kaliningrado sritis dar gali pasigaminti, bet sūrio mums tikrai trūks. Čia jo niekas negamina. Reikės vežti iš Baltarusijos“, – sakė Aleksejus.
Jis prognozavo, kad po kiek laiko sūriai Kaliningrade pabrangs vos ne dvigubai. Jau ir dabar perkant sūrį Baltarusijoje jis kainuoja daugiau nei lenkiškas ar lietuviškas. Jo kainos dar padidėja dėl muitinės procedūrų.
Panašios nuotaikos ir Maskvoje. Mažesnės įmonės teigė lietuviško sūrio atsargų turinčios vos kelioms dienoms, kitos – savaitei ar dviem.
Parengė LR korespondentai Marius JOKŪBAITIS, Martynas ČERKAUSKAS, Aida MURAUSKAITĖ
