Pirmajame šio sąrašo trejetuke išsirikiavo Australija, Švedija ir Naujoji Zelandija. Latvija pagal pensijų sistemos tvarumą užima 9, Estija - 11 vietą. SEB banko ekspertų teigimu, aukštą Baltijos šalių poziciją lemia čia veikianti daugiapakopė pensijų kaupimo sistema.
„Baltijos šalyse antros ir trečios pakopos pensijos papildo pirmos pakopos, t.y. socialinio draudimo, pensija. Be to, Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybės skolos yra gana mažos lyginant su Vakarų Europos šalimis“, - sako „SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius Virgilijus Mirkės.
Pasak V.Mirkės, Lietuva pagal pensijų sistemos tvarumą nuo kaimynių atsilieka dėl kelių priežasčių.
„Lietuvoje dirbantieji turi teisę rinktis, ar jie nori kaupti ateičiai antros pakopos pensijų fonduose. Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje kaupimas antros pakopos pensijų fonduose yra privalomas visiems naujai įsidarbinusiems.
Be to, šios dvi šalys praėjus sunkmečiui kompensavo pervedimų pensijų fondams sumažinimus, o Lietuvoje tai buvo padaryta tik iš dalies.
Tyrimo duomenimis, nuo 2007 iki 2012 metų Lietuvos valstybės skola išaugo daugiau nei dvigubai - nuo 20 iki daugiau nei 40 proc. bendrojo vidaus produkto vertės - ir buvo didžiausia iš Baltijos šalių,“ - sako UAB „SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius.
Visgi, palyginti su 2011 metais, kai buvo paskelbtas ankstesnis Pensijų tvarumo indeksas, Lietuva pakilo keturiomis pozicijomis, Latvija ir Estija - dviem pozicijomis aukščiau.
Tyrimo duomenimis, per pastarąjį dvidešimtmetį, pensijų sistemos visame pasaulyje sparčiai keitėsi. Per šį laikotarpį beveik visos Vakarų Europos šalys ilgindamos pensinį amžių, keisdamos pensijų skaičiavimą, plėsdamos socialinio draudimo mokėtojų skaičių ar peržiūrėdamos skirtingas išmokų rūšis, mažino socialinio draudimo išlaidas pensijoms. Daugelyje šalių vadinamąją „pay-as-you-go“ socialinio aprūpinimo sistemą, kai dirbantieji moka įmokas, o išmokas gauna dabartiniai pensininkai, papildė pensijų fondai, kuriuose asmuo individualiai kaupia savo senatvei.
Tvariausią pensijų sistemą turinti Australija pirmąją „Allianz“ sudaryto indekso vietą užėmė dėl taupios pirmos pensijų pakopos dalies ir išsivysčiusios, dideles išmokas užtikrinančios, antros pakopos pensijų sistemos dalies. Toliau dešimtuke rikiuojasi Švedija, Naujoji Zelandija, Norvegija, Nyderlandai, Danija, Šveicarija, JAV, Latvija ir Jungtinė Karalystė.
Tarp šalių, esančių sąrašo viduryje, yra šalys, turinčios ir jaunas, ir senas visuomenes. Pirmosios pasižymi fragmentiškomis pensijų sistemomis, kurių laukia daug iššūkių visuomenei žaibiškai senstant. Senų visuomenių šalys turi gerai išvystytas pensijų sistemas, tačiau ateityje jos turės imtis naujų priemonių užtikrinant pensijų sistemos tvarumą.
Remiantis Pensijų tvarumo indeksu, mažiausiai tvarios pensijų sistemos yra Tailande, Brazilijoje ir Japonijoje. Tailande pensinis amžius itin mažas, socialinis draudimas apima nedidelę dalį visuomenės ir visuomenė sparčiai senėja.
Brazilijos visuomenė taip pat labai greitai sensta, o turimi finansiniai ištekliai negali pakelti mokamų didelių pensijų naštos. Tuo tarpu Japonijos visuomenė itin sena, o ir didelės valstybės skolos stumia valstybę į pensijų reformos būtinybę.
„Allianz“ pensijų tvarumo indeksas skaičiuojamas, remiantis dabartine šalies situacija, praeityje įvykdytų pokyčių rezultatais ir reikiamų pokyčių prognozėmis ateityje.
