Antrąjį 2014 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2013 m. laikotarpiu ir atsižvelgus į sezono svyravimus, euro zonos ekonomika ūgtelėjo 0,79 proc., o ES - 1,2 proc. Ankstesnį ketvirtį šis rodiklis euro zonoje kilstelėjo 1,0, o ES išaugo 1,4 proc.
„Eurostat“ duomenimis, antrąjį 2013 metų ketvirtį Lietuvos BVP ūgtelėjo 0,8 proc., o metinis prieaugis sudarė 3,1 proc.
Palyginimui, pirmąjį-antrąjį 2014 m. ketvirtį JAV BVP ūgtelėjo 1,0 proc., o metinis JAV BVP prieaugis siekė 2,5 proc.
Turimais ES valstybių narių duomenimis, antrąjį 2014 metų ketvirtį, palyginti su pirmaisiais trimis šių metų mėnesiais, sparčiausiai BVP augo Maltoje (1,3 proc.), Latvijoje (1,0 proc.), Lietuvoje, Vengrijoje bei Didžiojoje Britanijoje (po 0,8 proc.). Didžiausias nuosmukis buvo registruojamas Rumunijoje (-1,0 proc.), Danijoje bei Kipre (po -0,3 proc.), taip pat Vokietijoje ir Italijoje (po -0,2 proc.).
Lyginamuoju laikotarpiu namų ūkio vartojimo išlaidos, t. y. piniginės ir natūrinės išlaidos vartojimo prekėms ir paslaugoms įsigyti, euro zonoje pakilo 0,3 proc., o visoje ES - 0,4 proc. Pirmąjį ketvirtį rodiklis euro zonoje kilstelėjo 0,2 proc., o ES išaugo 0,4 proc.
Bendrojo fiksuotojo kapitalo formavimas euro zonoje sumenko 0,3 proc., o visoje Europos Sąjungoje - 0,1 proc. Eksporto apimtys antrąjį ketvirtį euro zonoje augo 0,5 proc., o visame ES regione - 0,3 proc. Importo apimtys atitinkamai padidėjo 0,3 ir 0,4 proc.
Minėti rodikliai turėjo įvairios įtakos BVP augimui: ekspertai paskaičiavo, kad namų ūkio vartojimo išlaidos BVP augimą veikė teigiamai (0,2 proc. punktai) tiek euro zonoje, tiek ir visoje ES. Tuo tarpu bendrojo fiksuotojo kapitalo formavimas bendrojo produkto pokyčius veikė neigiamai: -0,1 p.p. euro zonoje, tuo tarpu ES jis įtakos neturėjo (0,0 p.p.). Eksportas prisidėjo prie BVP didėjimo (0,1 p.p. euro zonoje ir 0,0 p.p. visoje ES), o importas savo ruožtu rodiklį smukdė: ( 0,2 p.p. euro zonoje bei -0,1p.p. visoje Europos Sąjungoje).
