Neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime koncerno „Achemos grupė“ nuspręsta, kad valdybos nariais tapo Lyda Lubienė, Valdas Sutkus, Kęstutis Balutis, Kasparas Jurgelionis ir Rimantas Rėklaitis. Naujojoje valdyboje nebeliko Jono Sirvydžio. Jo vietą užėmė R.Rėklaitis.
Naujoji valdyba kol kas neturi pirmininko. Laukiama, jog jis bus išrinktas per ateinančią savaitę.
Koncernas „Achemos grupė“ yra nacionalinio kapitalo įmonė. Koncernas vienija daugiau kaip 50 Lietuvoje ir užsienyje veikiančių bendrovių, kuriose dirba apie 5000 darbuotojų. Koncerno bendrovės sėkmingai konkuruoja ne tik su Lietuvos, bet ir Vakarų Europos gamintojais. Jų produkcija eksportuojama į daugiau nei 40 pasaulio šalių.
„Lietuvos rytas“ yra rašęs, jog kova dėl „Achemos grupės“ valdymo užvirė iš karto po B.Lubio mirties.
Niekas neabejojo ir neginčijo, kad 52 proc. grupės akcijų priklauso našle likusiai L.Lubienei. Bet kas iš tiesų turi valdyti koncerną, nesutariama iki šiol.
Koncerno valdymą smulkieji akcininkai perėmė dar 2011-ųjų pabaigoje, iškart po verslo imperijos įkūrėjo mirties.
Vadovu buvo paskirtas A.Laurinaitis. Jis kartu su R.Žadeika pradėjo spausti L.Lubienę, kad ji pasirašytų akcininkų sutartį, kitaip sakant, perleistų ne tik faktinį, bet ir teisinį grupės valdymą.
Smulkieji akcininkai, kurių dalis – ilgamečiai darbuotojai, pasižadėjo garantuoti bendrovės veiklos tęstinumą ir valdymo efektyvumą.
Tačiau didžiojo akcijų paketo savininkė šiemet sunerimo dėl prastėjančių grupės veiklos rezultatų, neskaidrumo valdant įmones. O smulkieji akcininkai ir toliau stengėsi jos neprileisti prie informacijos apie verslo reikalus.
Vyko kova ir dėl kviestinio valdybos nario F.Lindeloevo – L.Lubienė stengėsi jį pakeisti kitu, bet smulkieji akcininkai nesutiko.
Didžiausia akcininkė – už borto
Beje, F.Lindeloevas ir pats neslėpė, kad verslo grupės padėtis prastėja. Ypač kritiškai jis atsiliepė apie „Achemos“ gamyklą, ją pavadino koncerno Achilo kulnu.
Grupės apyvarta krito beveik perpus, o pelnas – tris kartus. Kas dėl to kalčiausias, nesutariama ir šiandien. L.Lubienė duria pirštu į, anot jos, neefektyviai dirbusius smulkiuosius akcininkus.
Tuo metu pastarieji siekė visiškai kontroliuoti koncerną – esą tik tokiu atveju galima toliau normaliai dirbti.
Neoficialiais duomenimis, įtampa padidėjo ir dėl smulkiųjų akcininkų elgesio antrinėse įmonėse. Teigiama, kad jose buvo įdarbinami jų giminaičiai ir draugai, trūko tvarkos.
O pakviesti užsieniečiai valdyboje, anot L.Lubienės, nepakankamai kontroliavo situaciją pačioje įmonėje.
Pavyzdžiui, valdybos narys Harri Juhani Kerminenas, gyvendamas užsienyje, menkai suvokė Lietuvos verslo specifiką, būdamas tik pasyvus stebėtojas neteikė jokių pasiūlymų, kaip gerinti koncerno vertę.
„Mūsų duomenimis, būdamas valdybos narys jis net nesusipažino su antrinių įmonių kolektyvais, veiklos procesais, nebandė dalyvauti suvaldant „Achemos grupės“ sudėtingas problemas“, – kalbėjo advokatas G.Balčiūnas.
Mūšis „Achemos grupėje“ tik įsibėgėja. Smulkieji akcininkai mano turį teisę daryti, ką nori, o pagrindinė akcininkė L.Lubienė negali ramiai žiūrėti, kaip jie uzurpuoja valdžią ir bando ją padaryti neveiksnią.
