Parlamentarai antradienį skubos tvarka priėmė Vyriausybės siūlymą nuo kitų metų įteisinti ritualinį skerdimą, kuris Lietuvos eksportuotojams galėtų atverti naujas rinkas ir kompensuoti praradimus Rusijoje: už tokias Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas balsavo 57 Seimo nariai, prieš - 4, o susilaikė 11 parlamentarų.
Pataisos numato, kad gyvūnai galėtų būti skerdžiami skerdykloje, prieš tai jų neapsvaiginus. Religinių apeigų skerdimo metodus bei priemones, leisiančias užtikrinti jo kontrolę, apskaitą, mėsos ženklinimą ir realizavimą nustatytų Žemės ūkio ministerija.
Iki šiol įstatymas leido skersti gyvūnus, tik juos prieš tai apsvaiginus.
Kaimo reikalų komiteto narys Linas Balsys, pataisas pavadinęs vienomis „iš keisčiausių, lobistinių ir korupcinių“, teigė, kad jos neišspręs ūkininkų problemų, nes „taip greitai tos rinkos neatsivers“. Jis pasiūlė Vyriausybei paskelbti intervencinius pirkimus, buliukus paskersti, jų mėsą užšaldyti ir ją parduoti tada, kai rinkos vėl atsivers.
„Nematau didelių galimybių eksporto apimtims“, - teigė ir Kaimo reikalalų komiteto narys liberalsąjūdietis Eugenijus Gentvilas, kuris taip pat mano, kad leidus ritualinį skerdimą, bus sunku įsirengti skerdyklas.
„Ne taip lengva susitvarkyti skerdyklas taip, kad būtų galima skersti, neapsvaiginus gyvulio“, - teigė parlamentaras.
Konservatorius Kazys Starkevičius tikino, kad ritualinis skerdimas yra humaniškesnis būdas, negu gyvūnų gabenimas į kitas šalis, kur jie pagal tuos pačius religinius papročius paskerdžiami.
„Jaučiukai vežami lėktuvais dar didesnį stresą patiria, kai jie vežami į kitas šalis ir ten pagal religinius reikalavimus skerdžiami“, - teigė K.Starkevičius. Jo manymu, leidus ritualinį skerdimą, ūkininkai gyvulius skerdimui galėtų parduoti brangiau negu išvežimui.
Socialdemokratas Darius Petrošius tikisi, kad ritualinis skerdimas „pagerins mėsos kokybę“.
Pataisų autoriai teigia, kad ritualinis skerdimo įteisinimas tapo dar aktualesnis, Rusijai uždraudus įvežti maisto produktus ir žemės ūkio produkciją iš Europos Sąjungos (ES) šalių, o Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija tvirtina, kad įstatymo pataisos būtų didelis žingsnis atgal gyvūnų gerovės apsaugos srityje.
ES reglamentas numato, kad daugelis žudymo metodų sukelia gyvūnams skausmą, todėl prieš nužudant gyvūną arba jo žudymo metu jį reikia apsvaiginti, kad gyvūnas netektų sąmonės ir taptų nejautrus. Kartu ES reglamentas leidžia nukrypti nuo šios nuostatos atliekant religines apeigas.
