Žlaugtai – naudingos trąšos
Kad atliekos, gautos gaminant spiritą, gali būti puikiomis trąšomis jau spėjo įsitikinti ne vienas ūkininkas, žlaugtus panaudojęs laukams tręšti. Kaip sako rokiškietis Ričardas Valiulis, savo laukus iš Obelių spirito gamyklos parsivežtu anaerobinio pūdymo skysčiu tręšia jau antrus metus. Pasak jo, javai auga stiprūs, o ir derlius geresnis.
„Tie laukai, kuriuos tręšiau šiomis trąšomis, nuo kitų skiriasi kaip diena nuo nakties“, – sako vienas pirmųjų tokias trąšas pradėjusių naudoti ūkininkų, jas paprasčiau vadinantis dumblu.
„Šiame dumble yra visos reikalingos mineralinės ir organinės medžiagos – yra ir amonio salietros, ir kalio, ir natrio, ir fosforo – iš viso 10 komponentų. Be to jis labai naudingas rūgštokai mūsų kraštų žemei. Obelių trąšose daug humuso, ir tręšti to ploto, kurį pernai tręšiau, šiemet nereikia“, – pasakoja pašnekovas.
Jam pritaria ir Rokiškio rajono „Lašų“ žemės ūkio bendrovės direktorius Zenonas Akramavičius. Anot jo, nors šis humusas yra laikomas gamybos atliekomis, tai yra paprasčiausios organinės trąšos. Perdirbti grūdai tiesiog grįžta atgal į žemę, iš kurios užaugo.
Anot Obelių spirito varyklos vadovo Povilo Stumbrio, ūkininkai laukams tręšti ir anksčiau naudojo šalutinį gamybos produktą, bet dabar į laukus veža paruoštas ekologiškas trąšas, kurios anaerobinio pūdymo metu susidaro naujuose varyklos bioreaktoriuose. Silpnai šarminis, maždaug 8 pH produktas labai naudingas rūgštokam Lietuvos dirvožemiui.
Tiesa, kol kas ši biomasė Lietuvoje, skirtingai nuo daugelio ES šalių, oficialiai laikoma ne trąšomis, o atliekomis, tačiau tiek mikrobiologiniai, tiek cheminiai tyrimai rodo, kad ji atitinka visus ekologiškoms trąšoms keliamus reikalavimus. Todėl, pasak P. Stumbrio, tik laiko klausimas, kada ji bus pripažinta trąšomis ir ja naudosis dar daugiau ūkininkų.
Elektros energija ir šiluma – iš biodujų
AB „Vilniaus degtinė“ įgyvendinusi projektą „Žlaugtų panaudojimas elektros energijos gamybai“, naujai pastatytoje kogeneracinėje elektrinėje žlaugtus „įdarbino“ elektros gamybai. Taip buvo sumažintos išlaidos energetiniams resursams pirkti bei išspręsta gamybinio proceso atliekų tolesnio panaudojimo problema. Tačiau tai dar ne viskas. Pasigaminanti elektros energijos sau, Obelių spirito varykla perteklinę jos dalį parduoda kitiems vartotojams.
„Iš atsinaujinančių energijos išteklių pasigaminame dalį įmonei reikalingos šilumos. O elektros energijos, kurią pagaminame, savo reikmėms sunaudojame tik apie 20-25 proc. Likusią dalį parduodame „Lesto“. Taigi, įmonė laimi ir finansiškai“, – vardija Obelių spirito varyklos vadovas.
Įgyvendinus „Žlaugtų panaudojimas elektros energijos gamybai“ projektą, spirito gamykla įsigijo du 4 tūkst. kubinių metrų talpos anaerobinio pūdymo bioreaktorius, taigi, vienu metu rūgsta ir dujas gamina 8 tūkst. kubinių metrų skysčio.
P. Stumbrio teigimu, skaičiuojama, kad sumažėjus gamtinių dujų suvartojimui ir skysto kuro poreikiui, gerokai sumažėjo aplinkos tarša, nes įmonė sumažino CO2 išmetimų kiekį. Dėl to, kad įmonės gaminama elektros energija yra maždaug perpus pigesnė už pirktinę, pagrindinės jų produkcijos savikaina sumažėjo maždaug 5-8 proc., todėl jų investicija – kone 10 mln. litų – atsipirks per 7 metus.
Tačiau tai anaiptol ne visa suma, kurią per 2009-2012 metus įgyvendindami projektą „Žlaugtų panaudojimas elektros energijos gamybai“ investavo įmonė. Iš viso į Obelių spirito varyklos atnaujinimą investuota 19 mln. 984 tūkst. litų. Pusė šios sumos– ES lėšos, skirtos pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioritetinės krypties „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“.
