Pasak Virginijos Baltraitienės, pirmadienį ministerija kreipsis į naująjį žemės ūkio eurokomisarą, kad būtų sprendžiamas NEAFC atsakomybės klausimas. Lietuva teigia, kad komisija neinformavo apie išplėstą Rusijos išskirtinę ekonominę zoną, ir būtent dėl to laivas galėjo joje atsidurti.
„Esame paruošę raštą ir pirmadienį ruošiamės jį išsiųsti. Mes jo neišsiuntėme anksčiau, nes pradeda dirbti naujas komisaras (...). Komisija turėtų ieškoti pinigų, jeigu reikia sumokėti baudą kažkokią, o ne patys savininkai, nes jie nė vienas nežinojo, kad yra pakeista tvarka“, - sakė V.Baltraitienė.
Ministrės žiniomis, apie dvišalį Rusijos ir Norvegijos susitarimą, kuriuo išplėsta Rusijos išskirtinės ekonominės zonos erdvė, NEAFC buvo informuota dar šių metų birželio mėnesį, tačiau nepranešė kitoms šalims.
V.Baltraitienė tikisi, jog Briuselis atsakymą į Lietuvos kreipimąsi duos iki lapkričio 10 dienos, kuomet Briuselyje vyks ES Žuvininkystės ir žemės ūkio ministrų susitikimas. Jame ministrė vėl ketina kelti Lietuvos laivo klausimą.
Pasak ministrės, NEAFC turėtų pateikti atsakymą Rusijai, kad Lietuvos laivas galbūt Rusijos vandenyse atsidūrė per komisijos klaidą.
Ketvirtadienį ministerija pranešė, kad dėl areštuoto laivo turėtų būti atsakinga NEAFC, nes ji Lietuvai ir kitoms šalims laiku nepateikė informacijos apie pasikeitusias Rusijos išskirtinės ekonominės zonos ribas jai pasirašius dvišalį susitarimą dėl žvejybos su Norvegija.
Ministerijos teigimu, būtent dėl to, kad nežinojo apie pasikeitusias ribas, Lietuvos laivas galėjo jas peržengti žvejodamas krabus Barenco jūroje.
Penktadienį Murmansko teismas mėnesiui atidėjo administracinės bylos nagrinėjimą dėl laivo kapitono Aleksandro Gruško - laivo savininkų advokatas paprašė teismo patikslinti kai kuriuos su laivininkyste susijusius teisės aktus.
Teismas taip pat yra paskyręs 36,6 mln. rublių (2,4 mln. litų) užstatą už laivo paleidimą, kurį advokatai ketina skųsti.
Apkaltinusi neteisėta krabų žvejyba, Rusija laivą „Jūros vilkas“ sulaikė rugsėjo mėnesį.
