Pasak Virginijos Baltraitienės, pirmadienį ministerija kreipsis
į naująjį žemės ūkio eurokomisarą, kad būtų sprendžiamas
NEAFC atsakomybės klausimas. Lietuva teigia, kad komisija
neinformavo apie išplėstą Rusijos išskirtinę ekonominę zoną, ir
būtent dėl to laivas galėjo joje atsidurti.
„Esame paruošę raštą ir pirmadienį ruošiamės jį
išsiųsti. Mes jo neišsiuntėme anksčiau, nes pradeda dirbti naujas
komisaras (...). Komisija turėtų ieškoti pinigų, jeigu reikia
sumokėti baudą kažkokią, o ne patys savininkai, nes jie nė vienas
nežinojo, kad yra pakeista tvarka“, - sakė V.Baltraitienė.
Ministrės žiniomis, apie dvišalį Rusijos ir Norvegijos
susitarimą, kuriuo išplėsta Rusijos išskirtinės ekonominės zonos
erdvė, NEAFC buvo informuota dar šių metų birželio mėnesį,
tačiau nepranešė kitoms šalims.
V.Baltraitienė tikisi, jog Briuselis atsakymą į Lietuvos
kreipimąsi duos iki lapkričio 10 dienos, kuomet Briuselyje vyks
ES Žuvininkystės ir žemės ūkio ministrų susitikimas. Jame
ministrė vėl ketina kelti Lietuvos laivo klausimą.
Pasak ministrės, NEAFC turėtų pateikti atsakymą Rusijai, kad
Lietuvos laivas galbūt Rusijos vandenyse atsidūrė per komisijos
klaidą.
Ketvirtadienį ministerija pranešė, kad dėl areštuoto laivo
turėtų būti atsakinga NEAFC, nes ji Lietuvai ir kitoms šalims
laiku nepateikė informacijos apie pasikeitusias Rusijos išskirtinės
ekonominės zonos ribas jai pasirašius dvišalį susitarimą dėl
žvejybos su Norvegija.
Ministerijos teigimu, būtent dėl to, kad nežinojo apie
pasikeitusias ribas, Lietuvos laivas galėjo jas peržengti
žvejodamas krabus Barenco jūroje.
Penktadienį Murmansko teismas mėnesiui atidėjo administracinės
bylos nagrinėjimą dėl laivo kapitono Aleksandro Gruško - laivo
savininkų advokatas paprašė teismo patikslinti kai kuriuos su
laivininkyste susijusius teisės aktus.
Teismas taip pat yra paskyręs 36,6 mln. rublių (2,4 mln. litų)
užstatą už laivo paleidimą, kurį advokatai ketina skųsti.
Apkaltinusi neteisėta krabų žvejyba, Rusija laivą „Jūros
vilkas“ sulaikė rugsėjo mėnesį.