Jei sukelsite bent menkiausią įtarimą Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), teks prisiminti, kiek prieš metus išgėrėte bare alaus ar už kiek prieš trejus metus pirkote kelnes.
Mat negalintys prisiminti savo penkerių metų išlaidų yra baudžiami.
Reikėjo viską prisiminti
200 litų. Tokia bauda spalio mėnesį buvo paskirta vilniečiui, atsisakiusiam atskleisti šeimos vartojimo išlaidas nuo 2009 iki 2013 metų.
Mokesčių inspekcija susidomėjo verslininko, kurio pavardė redakcijai žinoma, pajamomis, todėl pareikalavo jas pagrįsti.
Žmogus dar galėjo papasakoti, kaip ir už kiek pirko nekilnojamąjį turtą, tačiau atsakyti, ką ir už kiek valgė prieš trejus metus, jam nepavyko.
Vilnietis turėjo atskleisti, kiek išleido poilsiui, kultūrai, transportui, įskaitant ir taksi paslaugas. Taip pat privalėjo pasakyti, kiek išleido kavinėse bei restoranuose ir net studijoms.
Sostinės gyventojas turėjo pagrįsti, kiek per ketverius metus išleido vandeniui, elektrai, šildymui, ryšiams. Tiesa, šias išlaidas įrodyti galima.
Tačiau ties maisto produktų eilute verslininkas sutriko.
Jam pateiktoje anketoje mokesčių inspektoriai pareikalavo atskleisti, kiek žmogus nuo 2009 iki 2013 metų išleido pinigų maisto produktams, gėrimams, tabakui, sveikatos priežiūrai.
Inspektorius taip pat sudomino išlaidos drabužiams, avalynei. Sutrikęs vilnietis atsisakė užpildyti anketą.
Vėliau dėl to jam teko varstyti teismų duris.
Nepadėjo aiškinimai, kad verslininkas nefiksuoja šeimos išlaidų ir pajamų. Galiausiai niekas jam nenurodė to daryti prieš ketverius metus.
Ar yra už ką bausti?
Tačiau VMI nemato nieko keista – kiekvienas pilietis turi pateikti paaiškinimus, jei to reikalaujama. Inspekcijos atstovas Darius Buta paaiškino, kad galima pateikti apytiksles išlaidų sumas. O atsisakę tai padaryti gyventojai yra baudžiami.
Vis dėlto verslininko advokatas Mindaugas Palijanskas įsitikinęs, kad reikalavimas paaiškinti, už kiek valgei ar pramogavai prieš keletą metų, prasilenkia ne tik su logika, bet ir su įstatymais.
„Klausimas, ar išlaidas alaus bare ir naktiniame klube reikėtų priskirti prie išlaidų restorane, ar prie išlaidų kavinėje, nesukelia emocijų inspekcijos darbuotojams.
O mokesčių mokėtojas gauna dar vieną protokolą su kelių šimtų litų bauda“, – ironizavo advokatas.
Moteris kvitų nekaupė
Tokią anketą gavo ir vilniečio sutuoktinė. Jai taip pat nepavyko prisiminti visų penkerių metų buities išlaidų, tad ir jai įsūdyta 200 litų bauda.
Teisme moteris aiškino, kad joks žmogus neįpareigotas kaupti ir saugoti duomenis, kam ir kiek išleido per pastaruosius penkerius metus.
Lietuvos įstatymai tikrai nenumato tokios pareigos.
Moteris bandė įrodyti teismui, kad surašyti šeimos vartojimo išlaidas be kvitų ar kitų dokumentų neįmanoma.
O ji nekaupė kvitų pastaruosius dvejus metus.
Nemalonę pelniusio verslininko ir jo žmonos advokatas M.Palijanskas aiškino, kad mokesčių inspektoriai ir taip gauna iš bankų visus duomenis apie gyventojų poreikius arba pomėgius, tam net nereikia teismo leidimo, todėl turi galimybių išsiaiškinti išlaidas.
Bijo neatspėti išlaidų
Yra žinių, kad tokių nubaustųjų per metus vien Vilniuje pasitaiko dešimtys.
Jų advokatai teigė, kad žmonės baiminasi pateikti vartojimo išlaidas, nes nėra tikri, ar jos sutaps su duomenimis banke.
Pastarieji informaciją apie gyventojų išlaidas gali pateikti VMI bet kurią akimirką. O jeigu spėjimai ir įrašai bankų ataskaitose nesutaps, lauk dar didesnių nemalonumų.
Mokesčių inspekcija aiškino, kad tokiu būdu kovoja su apsukruoliais, kurie neaiškiais būdais susikrovė turtus.
Be to, pateikti inspektoriui paaiškinimus dėl išlaidų numato Mokesčių administravimo įstatymas. Tačiau jame nenurodoma, kokiais dokumentais jie turi būti pagrįsti.
Kaip sakė VMI atstovas D.Buta, dažnai nustatoma, kai nesąžiningi gyventojai bando nepagrįstą praturtėjimą įrodinėti tikrovės neatitinkančiais paaiškinimais. Juos mokesčių administratorius privalo paneigti.