Nuo rugsėjo pradžios „Begos“ universaliąjame grūdų eksporto ir importo terminale kas savaitę švartuojasi didžiakrūviai „Panamax“ ir „Post Panamax“ tipo laivai, į kuriuos kraunamas šių metų derlius. Jau buvo atplaukę devyni tokie grūdovežiai ir dvidešimt mažesnių laivų. Prie „Begos“ pirso pakrautas pats talpiausias sausakrūvis laivas „Piera“ išgabeno bene didžiausią per visą Klaipėdos jūrų uosto gyvavimo istoriją 74 tūkst. tonų lietuviškų grūdų siuntą.
„Galimybė aptarnauti didesnius laivus atsivėrė po to, kai gylis prie mūsų krantinių pagilintas iki 13-13,2 metrų. Dabar gyviau sukasi visa grūdų eksporto grandinė – tiekėjai sutelkia didesnes krovinių siuntas, užsakomi talpesni grūdovežiai, darbo netrūksta operatoriams. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos biudžetą papildo gausesnės rinkliavos už laivų aptarnavimą“, - pasiektais krovos rezultatais džiaugiasi jūrų krovinių kompanijos „Begos“ vadovas Aloyzas Kuzmarskis.
Net pagilinus „Begos“ krantinės, „Post Panamax“ laivas „Piera“, galintis plukdyti apie 91 tūkst. tonų krovinį, nebuvo pilnai pakrautas. Tik todėl, kad prie naujojo pirso tokiam milžinui pritrūko gylio - nesuberta dar 17 tūkst. tonų grūdų. Kompanijos specialistų teigimu, jeigu visi šį rudenį „Begos“ terminalą aplankę laivai būtų pakrauti iki galo, saugyklose supiltų naujojo derliaus grūdų krovos apyvarta būtų buvusi dar spartesnė, padidėtų apie 100 tūkst. tonų.
KVJU direkcija brandina ambicingus planus Klaipėdos jūrų uosto laivakelį ir akvatoriją prie didžiausių krovos įmonių pagilinti iki 17 metrų, įrengti ten didelių laivų apsisukimo ratus. Bus platinami ir gilinami uosto įplaukos vartai, kad per juos galėtų saugiai judėti ne tik į SGD terminalą suskystintas gamtines dujas vežantys dujovežiai, bet ir kiti didžiakrūviai prie įmonių krantinių švartuojami „Post Panamax“ tipo laivai – trąšovežiai, konteinervežiai, naftos produktus plukdantys tanklaiviai.
„Pritariame tokiai Klaipėdos jūrų uosto plėtros strategijai. Pagilinus šiaurinių krantinių akvatorijas, uosto vartai atsivertų dar plačiau - sulauktume daugiau didelių laivų, didėtų krovos apyvarta. Prekių eksportuotojai ir gavėjai, kiti uosto naudotojai irgi būtų patenkinti – plukdant didesnes siuntas, mažėja krovinių gabenimo kaštai“, - kalbėjo A.Kuzmarskis.
Šį sezoną "Bega" planuoja supilti į laivus apie 1,5 mln. tonų įvairių žemės ūkio produktų. Tarp jų - apie milijoną tonų Lietuvoje išaaugintų grūdinių kultūrų.
