Monopolininkų apetitas pradeda kelti grėsmę šalies pramonei

Įmonė skaičiuoja nuostolius

Šiaulių odo perdirbimo įmonę "Odos gaminiai" ir Ko gamybą privertė sustabdyti nuotekų sklendę užsukę vandentiekininkai.<br>E.Kazlaučiūnaitės nuotr.
Šiaulių odo perdirbimo įmonę "Odos gaminiai" ir Ko gamybą privertė sustabdyti nuotekų sklendę užsukę vandentiekininkai.<br>E.Kazlaučiūnaitės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Alvydas Ziabkus

Nov 9, 2014, 6:38 PM, atnaujinta Jan 21, 2018, 10:46 PM

Šiaulių odos perdirbimo įmonė „Odos gaminiai“ ir Ko praėjusį penktadienį sustabdė gamybą, po to kai vandentiekio ir nuotekų tvarkymo bendrovė „Šiaulių vandenys“ antradienį nutraukė nuotekų priėmimą iš gamyklos.

Pagal gamybos apimtis, per dieną „Odos gaminiai“ išleidžia nuo 30 iki 120 kubinių metrų nuotekų.

Iš pradžių nuotekas kaupdama savo talpyklose įmonė produkcijos gamybą pradėjo mažinti nuo antradienio, tačiau vėliau nebeturėdama kur jų dėti nuo penktadienio gamyklą visiškai sustabdė.

Įmonė skaičiuoja nuostolius

Jau dabar aišku, kad dėl tokio bendrovės „Šiaulių vandenys“ akibrokšto odos perdirbėjai patirs nemažų nuostolių.

Įmonės „Odos gaminiai“ direktoriaus Vytauto Bunikio teigimu, viena gamyklos prastovos diena, už kurią darbuotojų kolektyvui reikės mokėti atlyginimus, nebus galima išjungti elektros prietaisų, kainuos apie 10 tūkst. litų.

Dar neaišku, kokio dydžio baudas įmonei teks sumokėti už pirkėjams nepatiektą produkciją.

Tačiau V.Bunikį labiausiai neramina tai, kad per tą laiką, kol užsakovai negaus „Odos gaminių“ produkcijos, jie gali pasirinkti kitus žaliavų tiekėjus.

„Apie 95 proc. savo odos gaminių eksportuojame į užsienį. Jau dabar užsakovai negavo keletos produkcijos partijų. Ilgesnį laiką iš mūsų nesulaukdami žaliavos, jie pasirinks Lenkijos odos perdirbėjus, o rinka bus prarasta“, – apie gamyklos stabdymo pasekmes kalbėjo V.Bunikis.

Įmonė jau kreipėsi į teismą, prašydama pritaikyti apsaugos priemones ir, kol abiejų bendrovių ginčas bus išspręstas, įpareigoti „Šiaulių vandenis“ atsukti nuotekų trasos sklendę.

Nesutaria dėl nuotekų taršos

V.Bunikio manymu, bendrovė „Šiaulių vandenys“ šitaip gamyklą nusprendė parklupdyti dėl to, kad ji nesutinka pasirašyti įmonei nenaudingos sutarties.

Pagal 2011 metų sutartį su „Šiaulių vandenimis“ gamykla už išleidžiamas nuotekas mokėdavo pagal faktinį jų taršos lygį. Vandenvalos bendrovė per mėnesį keletą kartų paimdavo nuotekų mėginį ir pagal jų taršą išvesdavo mėnesio vidurkį.

Dabar „Šiaulių vandenys“ pradėjo reikalauti, kad „Odos gaminiai“ mokėtų už deklaruojamą, iš anksto nustatytą taršos lygį ir verčia pasirašyti tokią sutartį.

„Priklausomai nuo gamybos intensyvumo, mūsų nuotekų tarša dažniausiai yra gerokai mažesnė, nei ta, kurią nustatė „Šiaulių vandenys“. O nuotekų kaina pagal deklaruojamą ir faktinę taršą skiriasi nuo 3 iki 5 kartų. Kodėl mes monopolininkui turime mokėti daugiau, nei priklausytų? “, – piktinasi V.Bunikis.

Už tyrimus reikalauja mokėti

Bendrovės „Šiaulių vandenys“ vadovas Jonas Matkevičius aiškino, kad sutiktų, jog įmonė už nuotekas mokėtų pagal faktinę taršą, tačiau tam reiktų kasdien imti nuotekų mėginius. Tačiau vandenvalos įmonė pageidauja, kad už mėginių paėmimą ir jų tyrimus mokėtų pats abonentas.

Pagal tiriamų parametrų kiekį, „Odos gaminiams“ per mėnesį tai papildomai kainuotų nuo 3 iki 5 tūkst. litų.

„Pinigai gal ir nėra dideli, tačiau kodėl mes turime tenkinti vandentiekininkų užgaidas. Jei jiems reikia sužinoti taršos lygį, tegu jie tuo ir rūpinasi.

Taršos įkainiai yra tokie dideli, kad už nuotekas mokamos kainos turi pakakti ir mėginių paėmimo procedūrai. Matyt, greitai verslui reikės mokėti ir už tai, kad gausybė vandentiekio įmonių darbuotojų į darbą atvažiuoja“, – ironizavo gamyklos direktorius V.Bunikis.

„Šiaulių vandenų“ direktorius J.Matkevičius teigė, kad dėl sutarties sudarymo įmonė ne kartą buvo įspėta, tačiau gamykla jokių veiksmų nesiėmė, dėl to lapkričio 4 dieną buvo nuspręsta nutraukti nuotekų priėmimą.

Už taršą vertė mokėti daugiau

Panašus karas tarp vandentiekio bendrovės ir verslo įmonės vyksta ir Klaipėdos rajone.

Kretingalės miestelyje veikianti mėsos perdirbimo gamykla „Agrovet“ nuolat yra kaltinama, kad išleidžiamos nuotekos esą gerokai viršija leistiną azoto taršą ir dėl to bendrovė „Klaipėdos vanduo“ įmonei pateikdavo milžiniškas sąskaitas.

Tačiau nepriklausomos laboratorijos paimtų nuotekų mėginių tyrimai rodydavo, kad vandentiekio įmonės žinybinės laboratorijos fiksuojamos taršos nėra.

Ginčas greitai išsisprendė, kai mėginiai abiems tyrimams buvo pradėti imti vienu metu. Tuomet staiga ir „Klaipėdos vandens“ laboratorija padidėjusios nuotekų taršos nebeaptikdavo.

Tokį vandentiekio įmonės šantažą „Agrovet“ patyrė po to, kai pareikalavo, kad jai būtų kompensuota už bendrovės „Klaipėdos vanduo“ naudojimąsi privačiais vandentiekio ir nuotekų tinklais.

Priteisė už privačius tinklus

Neseniai Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, kad 10 metų „Agrovet“ paklotomis trasomis Kretingalės abonentams anksčiau vandenį tiekusi bendrovė „Klaipėdos rajono vandenys“ ir dabar miestelį aptarnaujanti bendrovė „Klaipėdos vanduo“ mėsos perdirbimo įmonei turi sumokėti 150 tūkst. litų.

Uostamiesčio vandentiekio bendrovė teismui aiškino, kad „Agrovet“ dėl tinklų naudojimosi ar išpirkimo anksčiau nesitarė, o bėgant metams esą susiklostė ilgalaikiai tinklų panaudos santykiai, už kuriuos kompensuoti nebereikėtų.

Tiesa, prasidėjus teismų procesui „Klaipėdos vanduo“ už naudojimąsi privačiais tinklais siūlė atlyginti tik apie 30 litų per mėnesį – vos 3,6 tūkst. litų už visą laikotarpį.

Vėliau siūloma kompensacija buvo padidinta iki 18 tūkst. litų, tačiau teismas pripažino, kad tokia kaina yra aiškiai per maža ir toli gražu neprilygsta naudoto turto vertei.

Paklojo papildomą vamzdyną

Kol šis ginčas buvo nagrinėjamas teisme, bendrovė „Klaipėdos vanduo“ nusprendė apsieiti be „Agrovet“ tinklų ir šių metų pradžioje šalia jų nutiesė savo trasą, kuri vandentiekio įmonei kainavo apie 200 tūkst. litų.

Nekyla abejonių, kad ši nebūtina „Klaipėdos vandens“ investicija greitai prisidės prie vandens tarifo augimo visiems šios bendrovės paslaugų vartotojams.

„Kam „Klaipėdos vandens“ vadovams reikėjo demonstruoti savo ambicijas ir švaistyti įmonės lėšas, jei civilizuotai susitarus dėl kompensacijos buvo galima ir toliau naudotis mūsų vandentiekiu“, – toks vandentiekio įmonės sprendimas nesuprantamas „Agrovet“ vadovui Augenijui Gudžiūnui.

Anot verslininko, už papildomai trasai panaudotas lėšas buvo galima praplėsti vandens valymo įrengimus, kurie nepajėgia apdoroti miestelyje susidarančių nuotekų.

„Klaipėdos vandens“ valymo įrengimų projektinis našumas Kretingalėje yra 175 kubai nuotekų per parą. Tačiau miestelyje esančios įmonės ir gyventojai išleidžia daugiau nuotekų, nei valymo įrenginiai gali priimti. 

Pavyzdžiui, nuo 2012 metų iki 2013 metų rugpjūčio „Klaipėdos vanduo“ deklaravo Kretingalėje išvalęs apie 91,5 tūkst. kubų nuotekų. Tuo tarpu bendrovei „Agrovet“ per šį laikotarpį vandentiekio įmonė pateikė sąskaitą už beveik 120 tūkst. kubų.

Nepajėgia išvalyti nuotekų

Lietingomis dienomis, kai prie Kretingalėje surenkamų nuotekų prisideda į trasas subėgantis paviršinis vanduo, valymo įrengimų rezervuarai ne kartą yra perpildomi ir nevalytos nuotekos srūva į aplinką.

Tokie faktai fiksuojami kasmet. Pernai bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atsakingam asmeniui aplinkosaugininkai už tai jau skyrė dvi baudas po 620 litų.

Šiemet Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (KRAAD) nustatė, kad iki rugsėjo mėnesio Kretingalės nuotekų valymo įrengimuose per apvadinę liniją į gamtinę aplinką buvo išleista apie 4,7 tūkst. kubų nevalytų nuotekų.

Šį kartą aplinkosaugininkai nusiteikę skirti 1000 litų baudą, tačiau tokios baudos vandentiekininkų negasdina. KRAAD vadovo Andriaus Kairio manymu, kol bus rasta lėšų valymo įrengimų plėtrai, persipylimo problemą galima išspręsti.

„Bendrovė „Klaipėdos vanduo„ valymo įrengimuose turėtų įrengti papildomas talpas, arba kritinėmis dienomis, kai esami rezervuarai užsipildo, galėtų organizuoti perteklinių nuotekų išvežimą autocisternomis, tačiau tai nėra daroma“, – teigė A.Kairys.

Nuotekas priversti vežti kitur

Dėl nuotekų persipylimų „Klaipėdos vanduo“ kaltina mėsos perdirbėjus, kurie staigiai padidina išleidžiamų nuotekų kiekį ir taip užpilantys Kretingalės valymo įrengimus.

„Mėsos perdirbimo gamybos technologija tokia, kad darbo dienos pradžioje pirmąsias kelias valandas mes paleidžiame po 15 kubų nuotekų per valandą. Kitaip mes negalėtume pradėti gamybos.

Tačiau mes neviršijame leidžiamos paros nuotekų kiekio – 120 kubų. Siekdami pernelyg neapkrauti miestelio valymo įrengimų, mes nuotekas kaupiame ir įmonės 50 kubų talpos rezervuaruose“, – aiškino „Agrovet“ direktorius.

Be to, bendrovė „Agrovet“ dalį nuotekų už savo lėšas priversta vežti į Kretingos rajono valymo įrengimus. Kasdien vidutiniškai autocisternomis išvežama po 80 kubų.

Su transportavimu tai mėsos perdirbėjams papildomai kainuoja apie 200 tūkst. litų per metus.

Pramonininkai ėmė skųstis

Apie patiriamą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių spaudimą bei norą dar labiau apmokestinti nuotekų valymą Lietuvos pramonininkų asociacija informavo aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką ir Seimo aplinkos apsaugos komitetą.

Pramonininkų teigimu, nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės nesivadovauja įstatymu ir atsisako pasirašyti sutartis, kai už nuotekų valymą mokama pagal jų faktinę taršą. Vandentiekininkai reikalauja, kad už nuotekų valymą būtų mokama pagal deklaruojamą, tai yra, iš anksto nustatytą taršą, kuri paprastai yra keletą kartų didesnė, nei iš tikro.

Vandentvarkos ūkyje kylančios problemos nerima kelia ir Seimo aplinkos apsaugos komitetui. Jos pirmininkas Algimantas Salamakinas pastebi, kad nuotekų tvarkymo monopolį turinčios įmonės pradeda piktnaudžiauti savo padėtimi ir dideliais tarifais ima smaugti pramonę.

„Neseniai priimtas naujas Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymas yra geras, tačiau poįstatyminiais aktais monopolininkui reikia uždėti apynasrį“, – teigė Seimo komiteto vadovas.

Anot jo, Lietuvoje naujiems valymo įrengimams panaudota apie milijardą litų europinių lėšų, pastatyta apie 60 proc. galingesni įrengimai, nei reikia, o dėl to išaugusią vandens kainą gyventojams dotuoti verčiamos pramonės įmonės.

A.Salamakinas teigė nesuprantantis, kodėl praėjusiame ES finansavimo laikotarpyje skirtos lėšos valymo įrengimų plėtrai ir modernizavimui nebuvo panaudotos Kretingalėje, kur jos labiausiai reikėjo. ˙

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.