Du penktadaliai (41 proc.) respondentų prognozuoja, kad BVP augs 2-3 proc. , o galvojančių, kad BVP nesikeis arba mažės, apskritai nebuvo, skelbia tarptautinė audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovė KPMG, aštuoniose CRE šalyse atlikusi kasmetinę didžiausių verslo įmonių vadovų apklausą „Ekonomikos pulsas 2014“.
„Lietuvos verslo lyderių optimizmas šiek tiek stebina: kai buvo vykdoma apklausa, Rusijos sankcijos jau buvo prasidėjusios. Antra vertus, tai įrodo, kad Lietuvos įmonės pasitiki šalies ūkio stabilumu, gebėjimu persiorientuoti ir augimu. Visame regione ūkio augimo sustojimą taip pat prognozuoja nedaugelis, verslininkai į ateitį žiūri atsargiai, bet optimistiškai“, - tyrimo rezultatus komentuoja KPMG partneris Domantas Dabulis.
Visame regione BVP augimą bent 1 proc. prognozuoja 59 proc. apklaustų įmonių atstovų, BVP augimą bent 2 proc. - 31 proc. apklaustų įmonių atstovų. Tai, kad BVP jų šalyje išliks toks pat arba kris, prognozavo kiek mažiau negu penktadalis (18 proc.) regiono respondentų.
Daugiau nei du trečdaliai (68 proc.) apklaustų Lietuvos verslininkų teigia, kad vartotojų kainų indeksas 2015 m. sieks 2 proc. arba daugiau. Lietuva infliacijos lūkesčiais kitas regiono šalis lenkia dideliu skirtumu, tačiau tik 5 proc. Lietuvos verslininkų sako, kad kainų lygis augs 4 proc. arba daugiau.
Apklausoje dalyvavę regiono verslo lyderiai taip pat buvo paprašyti nurodyti pagrindinius tris veiksnius, kurie skatina jų šalių ekonomikų konkurencingumą. Lietuvos verslininkai dažniausiai įvardino aukštos kvalifikacijos darbo jėgą (64 proc.), eksportą (59 proc.), palankią šalies geografinę padėtį (50 proc.), kitas investavimo skatinimo priemones (36 proc.). Ankstesniais metais eksportas buvo įvardijamas kaip svarbiausias veiksnys.
„Ilgą laiką verslininkai kaip pagrindinį Lietuvos ekonomikos konkurencingumą skatinantį veiksnį neginčijamai išskirdavo eksportą. Šiemet situacija keičiasi: dėl Rusijos įvestų apribojimų Lietuvos verslo lyderiai eksporto jau nelaiko pačiu svarbiausiu veiksniu, nors kitų regiono šalių verslininkai jį vis dar laiko pagrindiniu veiksniu. Taip pat tyrimas rodo, kad aukštos kvalifikacijos darbo jėga mūsų šalyje vertinama kaip daug didesnis išskirtinumas nei pigi darbo jėga. Tai skatina atlyginimų kilimą ir prisideda prie bendro ekonomikos augimo“, - sako KPMG partneris.
Apklausoje dalyvavę verslo lyderiai taip pat buvo klausiami, kokios trys priežastys iki 2015 m. pabaigos labiausiai kliudys jų verslo apyvartos augimui. Paaiškėjo, kad didžiausia kliūtis apyvartos augimui, Lietuvos verslininkų nuomone, yra arši konkurencija - tai nurodė net 68 proc. respondentų.
36 proc. kaip vieną didžiausių kliūčių įvardijo mažą paklausą vidaus rinkoje, 27 proc. - aukštos kvalifikacijos darbo jėgos trūkumą, 18 proc. - aukštas žaliavų kainas, 14 proc. - šešėlinę ekonomiką.
„Tai, kad Lietuvos verslas nesureikšmina žaliavų brangimo, kuris yra labai tikėtinas, rodo, jog ši našta greičiausiai bus perkeliama ant klientų pečių. Taip pat verta pastebėti, kad Lietuvoje beveik nėra nerimaujančių dėl naujų mokesčių reformų ar teisės aktų kaitos, nors likusiose Vidurio ir Rytų Europos šalyse net trečdalis respondentų dėl to nerimauja. Matyt, tai reiškia, kad Lietuvos verslas jau priprato prie dažnų pokyčių ir įgudo greitai prie jų prisitaikyti“, - pastebi D. Dabulis.
