Du penktadaliai (41 proc.) respondentų prognozuoja, kad BVP
augs 2-3 proc. , o galvojančių, kad BVP nesikeis arba mažės,
apskritai nebuvo, skelbia tarptautinė audito, mokesčių ir
konsultacijų bendrovė KPMG, aštuoniose CRE šalyse atlikusi
kasmetinę didžiausių verslo įmonių vadovų apklausą „Ekonomikos
pulsas 2014“.
„Lietuvos verslo lyderių optimizmas šiek tiek stebina: kai buvo
vykdoma apklausa, Rusijos sankcijos jau buvo prasidėjusios. Antra
vertus, tai įrodo, kad Lietuvos įmonės pasitiki šalies ūkio
stabilumu, gebėjimu persiorientuoti ir augimu. Visame regione ūkio
augimo sustojimą taip pat prognozuoja nedaugelis, verslininkai į
ateitį žiūri atsargiai, bet optimistiškai“, - tyrimo rezultatus
komentuoja KPMG partneris Domantas Dabulis.
Visame regione BVP augimą bent 1 proc. prognozuoja 59 proc.
apklaustų įmonių atstovų, BVP augimą bent 2 proc. - 31 proc.
apklaustų įmonių atstovų. Tai, kad BVP jų šalyje išliks toks pat
arba kris, prognozavo kiek mažiau negu penktadalis (18 proc.)
regiono respondentų.
Daugiau nei du trečdaliai (68 proc.) apklaustų Lietuvos
verslininkų teigia, kad vartotojų kainų indeksas 2015 m. sieks 2
proc. arba daugiau. Lietuva infliacijos lūkesčiais kitas regiono
šalis lenkia dideliu skirtumu, tačiau tik 5 proc. Lietuvos
verslininkų sako, kad kainų lygis augs 4 proc. arba daugiau.
Apklausoje dalyvavę regiono verslo lyderiai taip pat buvo
paprašyti nurodyti pagrindinius tris veiksnius, kurie skatina jų
šalių ekonomikų konkurencingumą. Lietuvos verslininkai dažniausiai
įvardino aukštos kvalifikacijos darbo jėgą (64 proc.), eksportą (59
proc.), palankią šalies geografinę padėtį (50 proc.), kitas
investavimo skatinimo priemones (36 proc.). Ankstesniais metais
eksportas buvo įvardijamas kaip svarbiausias veiksnys.
„Ilgą laiką verslininkai kaip pagrindinį Lietuvos ekonomikos
konkurencingumą skatinantį veiksnį neginčijamai išskirdavo
eksportą. Šiemet situacija keičiasi: dėl Rusijos įvestų apribojimų
Lietuvos verslo lyderiai eksporto jau nelaiko pačiu svarbiausiu
veiksniu, nors kitų regiono šalių verslininkai jį vis dar laiko
pagrindiniu veiksniu. Taip pat tyrimas rodo, kad aukštos
kvalifikacijos darbo jėga mūsų šalyje vertinama kaip daug didesnis
išskirtinumas nei pigi darbo jėga. Tai skatina atlyginimų kilimą ir
prisideda prie bendro ekonomikos augimo“, - sako KPMG partneris.
Apklausoje dalyvavę verslo lyderiai taip pat buvo klausiami,
kokios trys priežastys iki 2015 m. pabaigos labiausiai kliudys jų
verslo apyvartos augimui. Paaiškėjo, kad didžiausia kliūtis
apyvartos augimui, Lietuvos verslininkų nuomone, yra arši
konkurencija - tai nurodė net 68 proc. respondentų.
36 proc. kaip vieną didžiausių kliūčių įvardijo mažą paklausą
vidaus rinkoje, 27 proc. - aukštos kvalifikacijos darbo jėgos
trūkumą, 18 proc. - aukštas žaliavų kainas, 14 proc. - šešėlinę
ekonomiką.
„Tai, kad Lietuvos verslas nesureikšmina žaliavų brangimo,
kuris yra labai tikėtinas, rodo, jog ši našta greičiausiai bus
perkeliama ant klientų pečių. Taip pat verta pastebėti, kad
Lietuvoje beveik nėra nerimaujančių dėl naujų mokesčių reformų ar
teisės aktų kaitos, nors likusiose Vidurio ir Rytų Europos šalyse
net trečdalis respondentų dėl to nerimauja. Matyt, tai reiškia, kad
Lietuvos verslas jau priprato prie dažnų pokyčių ir įgudo greitai
prie jų prisitaikyti“, - pastebi D. Dabulis.