Jų yra Neryje. Žinoma, ne tiesiogine prasme. Kultūros projektų sumanytojas fotomenininkas S.Paukštys įsitikinęs, kad vandens turizmui tinkamai parengta Neris miestui duotų daug naudos. Taip pat ir finansinės, rašo "Lietuvos rytas".
Tačiau visos geros idėjos – kaip žirniai į sieną.
Priešas – ledo lytys
Kaip ir kiekvienais metais, lapkritį vidaus vandenų laivybos sezonas baigiasi ir vėl prasidės tik gegužę.
Neryje šiltuoju metų laiku jau plaukioja 7 laivai, kitais metais bus 10 – vandens turizmo aistruoliai kiek subruzdo. Tačiau yra didelė kliūtis – šiaurietiškas klimatas, žiemą paverčiantis Nerį ledo lyčių srautu.
„Ledas – didžiausias mūsų priešas. Jeigu norime Nerį paversti laivų, baržų knibždančia upe, reikia įrengti žiemos uostą. Tiksliau, atgaivinti dar lenkų okupacijos laikais veikusią žiemos prieplauką ties Žirmūnų užutėkiu. Jį reikėtų išvalyti, pagilinti“, – sakė S.Paukštys.
Regėjo tarsi antrą Amsterdamą
Inžineriniai įrenginiai Neries pakrantėje padėtų išsirutulioti ir dar vienam su vandens turizmu susijusiam projektui, kurio prieš dvejus metus ėmėsi S.Paukštys su tuomečiu Vilniaus rotušės ceremonimeistru Sauliumi Pilinkumi ir architektu Valdu Ozarinsku: Neryje įsteigti plūduriuojančių kavinių ir net gyvenamųjų konteinerinių namų koloniją.
Plaukiojančius namelius būtų galima už pinigus nuomoti ir miesto svečiams, užsienio turistams. Tokių gyvenviečių ant vandens gausu upinguose Vakarų Europos miestuose, ypač kanalų išraižytuose Nyderlanduose.
Trijų vilniečių akyse Lietuvos sostinė jau ėmė rodytis panaši į Amsterdamą, atsirado ir pirmasis plūduriuojantis statinys – arbatinė ties Baltuoju tiltu.
„Kolonijai ant vandens irgi trukdytų ledai. Mes siūlome didelių investicijų nereikalingą sprendimą – maždaug dviejų metrų aukštyje virš vandens Neries pakrantėse įrengti terasas, kuriose žiemą galėtų prisiglausti plaukiojantys nameliai, kavinės ant vandens“, – dėstė S.Paukštys.
Pamalonino tik plūdurais
Pagalbos įrengti žiemos uostą, terasas, sutvirtinti byrančias Neries krantines, išvalyti upę jis kreipėsi į Vidaus vandens kelių direkciją (VVKD), patikėjęs, kad būtent ši Susisiekimo ministerijai pavaldi tarnyba ir turėtų rūpintis upių laivybos plėtra.
„VVKD vadovas Antanas Ivanauskas atsakė, jog Neryje pastatė 18 plūdurų, žyminčių farvaterį. Neva tuo ir džiaukitės.
O žiemos uostas ir Neries išvalymas esą sostinės savivaldybės reikalas.
Kaip supratau, VVKD 8 kilometrų vandens ruožas sostinėje nerūpi. Jai svarbiausia 300 mln. litų vertės Marvelės krovininis Nemuno uostas Kaune.
Nors ne man vienam šis projektas primena rusų satyrinio romano herojaus Ostapo Benderio Naujųjų Vasiukų projektą“, – šmaikštavo vilnietis.
Siekia suteikti upės salai J.Lennono vardą
S.Paukštį ir jo bendraminčius užvaldžiusi dar viena idėja – bevardei salai Neryje ties Žvėrynu suteikti legendinės grupės „The Beatles“ dainininko ir gitaristo Johno Lennono vardą.
„Paaiškėjo, jog savivaldybė neturi teisės suteikti vardų vietovėms. Dabar kalbamės su Vilniaus universitetui priklausančiu Geografijos institutu. Jeigu pavyktų Neries salą pavadinti pasaulio garsenybės vardu, manau, sulauktume daugiau turistų. Juk paminklas Frankui Zappai Vilniuje sukėlė intrigą“, – kalbėjo S.Paukštys.
Dar šiais metais turėtų būti pastatytas paminklas J.Lennonui Mindaugo gatvėje.
