Jos išvadose taip pat nurodoma, kad kitų metų biudžeto
projekto aiškinamasis raštas ir jį lydintieji dokumentai yra
nepakankamai išsamūs, juose pateikta ne visa informacija, kuri turi
būti atskleista pagal Biudžeto sandaros įstatymą.
Valstybės kontrolės teigimu, suplanuotas 4,8 proc. asignavimų
augimas pagal įstatymą būtų galimas tik tuomet, jei valdžios
deficitas būtų sumažintas 1 procentiniu punktu.
Dėl metodologinių pasikeitimų nuo šių metų į valdžios
sektorių įtraukiamas ir Indėlių draudimo fondas, todėl valdžios
deficitas šiemet turėtų sudaryti 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto
(BVP), o kitąmet - 1,2 proc. BVP.
„Kadangi planuojamas valdžios sektoriaus balanso rodiklio
pagerėjimas sudaro tik 0,1 proc. punkto BVP, vadovaujantis
Fiskalinės drausmės įstatymu, 2015 metais valstybės biudžeto
asignavimų prieaugiui turėjo būti taikomas apribojimas –
asignavimai, palyginti su 2014 metų planu, neturėjo augti“, -
teigiama Valstybės kontrolės išvadose.
Biudžeto projekte Vyriausybė, siekdama pagerinti deficitą, iš
šio rodiklio eliminuoja fondą - anot jos, 2014 metų valdžios
deficitas bus 2,6 proc., o kitąmet - 1,4 proc. BVP.
Finansų ministerija Valstybės kontrolei nurodė, kad toks
sprendimas (vieneriems metams eliminuoti Indėlių draudimo fondo
poveikį) priimtas įvertinus tai, kad fiskalinė politika ir
įsipareigojamų (išlaidų gynybai ir kitų socialinių
įsipareigojimų) vykdymas, nepakenkus ekonomikos augimui, negali taip
staiga prisitaikyti prie didelio statistinio pokyčio.
Be to, anot Finansų ministerijos, euro zonos šalims svarbiausias
fiskalinis kriterijus yra struktūrinio valdžios sektoriaus balanso
rodiklis, kuris kitąmet augs 0,5 procentinio punkto. Nepaisant to,
Valstybės kontrolė pažymi, kad Vyriausybė perteklinio valdžios
sektoriaus siekį atidėjo iki 2017 metų, todėl yra rizikos, kad
2015 metais jis neaugs 0,5 punkto.
Valstybės kontrolės teigimu, 2015 metų biudžeto projekte
pateikiamos pernelyg optimistinės pridėtinės vertės mokesčio
(PVM), gyventojų pajamų ir pelno mokesčio pajamų augimo
prognozės, taip pat nepakankamai atsargiai prognozuojamas akcizų
pajamų augimas.
Išvadose nurodoma, kad dividendų pajamos priklausys ne tik nuo
valstybės įmonių veiklos rezultatų, bet ir nuo valdžios
sprendimų.
Valstybės kontrolė taip pat pažymi, kad šiemet įsigaliojo
Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimas, pagal kurį ne tik surenkami
mokesčiai, privalomos įmokos, rinkliavos, bet ir valstybės vardu
pasiskolintos lėšos turi būti perskirstomi tik per valstybės
biudžetą ir savivaldybių biudžetus bei valstybės išteklių
fondus. Tačiau 2015 metų biudžeto projekte Vyriausybė neįvertino
šios pasikeitimo ir skolintų lėšų nenurodė pajamose ir
išlaidose, todėl vykdant biudžetą bus pažeistas Biudžeto
sandaros įstatymas, draudžiantis daryti išlaidas iš skolintų
lėšų.
Numatoma, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
konsoliduotos pajamos (su ES ir kitomis tarptautinės paramos
lėšomis, kurios sudaro beveik 2,3 mlrd. eurų) 2015 metais sieks
apie 9,2 mlrd. eurų, arba 5,9 proc. daugiau nei planuojama gauti
šiemet. Prognozuojamos valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir
kitomis tarptautinės paramos lėšomis sieks 7,957 mlrd. eurų, arba
5 proc. daugiau, palyginti su 2014 metams patvirtintu planu.
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos
pajamos iš mokesčių kitąmet turėtų sudarys apie 6,3 mlrd. eurų
- 6 proc. daugiau, nei planuojama 2014 metais. Daugiausia pajamų –
beveik 3 mlrd. eurų – numatoma gauti iš pridėtinės vertės
mokesčio. Iš Gyventojų pajamų mokesčio numatoma gauti 1,4 mlrd.
eurų, iš akcizų – 1,1 mlrd. eurų, iš pelno mokesčio – 522
mln. eurų.
Planuojamos konsoliduotos išlaidos su ES paramos lėšomis bus
9,558 mlrd. eurų, o valstybės biudžeto išlaidos – 8,299 mlrd.
eurų. 2015 metų valstybės biudžeto deficitas turėtų sudaryti
apie 342,4 mln. eurų (grynųjų pinigų principu).
Pasirašė įstatymą
Prezidentė Dalia Grybauskaitė
pasirašė įstatymų pataisas, kurios įpareigoja atsakingai valdyti
šalies finansus ir siekti stabilaus ekonomikos augimo.
„Šie įstatymai apsaugos nuo populizmo ir užtikrins didesnę
politikų atsakomybę, valdant šalies finansus. Politikai nebegalės
dalyti tuščių pažadų prieš rinkimus ir švaistyti visų
mokesčių mokėtojų lėšų“, - teigė
D.Grybauskaitė.
Lapkričio pradžioje Seimas absoliučia balsų dauguma priėmė
Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, kuriuo
Lietuva įsipareigojo siekti subalansuoto arba perteklinio valstybės
biudžeto. Jame numatytos konkrečios taisyklės, kaip valdyti šalies
finansus bei kaip užkirsti kelią skolų krizėms ateityje. Jos leis
mažinti struktūrinį valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų
atotrūkį.