Kartu jie pažymi, kad pats įstatymas nėra tobulas, nes numato išlygą optimistiškai
planuojant pajamas, numatyti didesnes išlaidas.
„Manau, kad Valstybės kontrolės išvadų negalima ignoruoti.
Galų gale pats įstatymas nėra surašytas niekam nesuprantama kalba.
Ten yra įvardytos labai aiškios sąlygos, kad tol, kol valstybė
turi biudžeto deficitą, (...) tol tas deficitas turi būti
mažinamas viena iš dviejų priemonių - sumažinti deficitą 1 proc.
bendrojo vidaus produkto (BVP), tai ką Lietuva darė pastaruosius 4
metus, arba apribojant išlaidų augimą - jos gali didėti tik pusė
to, kiek didėja pajamos“, - BNS sakė „Swedbank“ vyriausiasis
ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Anot jo, Europos Komisija prognozuoja, kad šiemet šalies
biudžeto deficitas sudarys 1,2 proc. BVP, o kitąmet - 1,4 proc. BVP.
„Akivaizdu, kad to reikalavimo mažinti 1 proc. nėra laikomasi
ir reiškia, kad reikia žiūrėti kiek gali didėti biudžeto
išlaidos 2015 metais. Valstybės kontrolė pažiūrėjo ir sako, kad
valstybės biudžeto išlaidų augimas yra numatytas per didelis ir
neatitinka įstatymo.
Aš asmeniškai nematau, kur čia gali likti
vietos interpretacijai. Man atrodo, kad vis tik reikėtų
peržiūrėti planuojamą kitų metų valstybės biudžetą ir
atsižvelgti į tai, ką rekomendavo Valstybės kontrolė - sumažinti
valstybės išlaidas“, - kalbėjo N.Mačiulis.
Tuo tarpu SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda
pažymi, kad pats Fiskalinės drausmės įstatymas yra paradoksalus.
„Mes anksčiau jau tą klausimą kėlėme, kad pats Fiskalinės
drausmės įstatymas yra paradoksalus ta prasme, kad kuo
optimistiškiau planuoji savo pajamas, tuo radikalesnio fiskalinio
deficito sumažėjimo gali tikėtis ir tuo lengviau pasinaudoti ta
išlyga, kuri išjungia Fiskalinės drausmės įstatymą“, -
sakė G.Nausėda.
Anot jo, 2008 metais kuriant įstatymą jo labai reikėjo, tačiau
tuomet sunku buvo įvertinti visus vėliau iškilusius aspektus.
„Nežinau, vardan ko mes kaunamės. Ar svarbiausias dalykas yra
gerai ir objektyviai planuoti pajamas ir paskui nesusilaukti problemų
jau vykdant biudžetą metų eigoje. Ar vis dėlto pagrindinis tikslas
yra stengtis žūtbūt, kad fiskalinės drausmės įstatymas
nepančiotų rankų.
Dabar vyksta kova už galimybę pasinaudoti
Fiskalinės drausmės įstatymo išlyga, nes priešingu atveju
reikėtų labai radikalių pokyčių viešųjų išlaidų
struktūroje, ieškoti taupymo rezervų kitose srityse, tame tarpe ir
valdymo išlaidų sumažinimo“, - kalbėjo G.Nausėda.
Valstybės kontrolė pirmadienį pareiškė, kad 2015 metų
biudžete suplanuotas 4,8 proc. asignavimų augimas prieštarauja
Fiskalinės drausmės įstatymui.
Anot kontrolierių, didinti
biudžeto išlaidas būtų galima tik tuomet, jei valdžios deficitas
būtų sumažintas 1 procentiniu punktu, tačiau į valdžios
sektorių įtraukus Indėlių draudimo fondą, jis kitąmet
sumažėtų tik 0,1 punktu iki 1,2 proc. BVP.
Tačiau Vyriausybė, siekdama pagerinti deficitą, eliminuoja
fondą, todėl jis sumažės 1,2 punkto nuo 2,6 proc. iki 1,4 proc.
BVP, teigia Valstybės kontrolė.
Premjeras Algirdas Butkevičius antradienį interviu LRT radijui
sakė, kad kitų metų biudžeto projektas neprieštarauja Fiskalinės
drausmės įstatymui, tačiau neatmeta, kad gali būti nuomonių
skirtumų, nes Europos Sąjungoje naujai skaičiuojamas struktūrinis
fiskalinis deficitas, o esant reikalui biudžeto išlaidos gai būti
mažinamos.