Tačiau tai lėmė ne politinės priežastys, o šiltesnis nei įprasta ruduo bei didesni pralaidumai. Dėl to Skandinavijos šalyse elektra šį rudenį gerokai atpigo. Pavyzdžiui, spalį Skandinavijos šalių prekybos zonose spalio vidutinė elektros kaina, lyginant su rugsėju, krito 12 proc. Tad į Lietuvą dabar importuojama daugiau skandinaviškos nei rusiškos elektros.
“2011 metais Lietuvoje beveik visa elektra buvo rusiška, o dabar iš Rusijos perkame mažiau nei iš Skandinavijos. Greičiausiai rusiška elektra iš Lietuvos visiškai dings, kai pastatysime jungtį į Švediją“, - sakė „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas.
Elektra kabeliu iš Švedijos turėtų pradėti tekėti kitų metų pabaigoje.
Sistemos operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, beveik trys ketvirtadaliai Lietuvoje suvartotos elektros spalio mėnesį buvo importuojama. Rugsėjį elektros importas iš Skandinavijos didėjo 10 procentų.
„Elektros energijos importas iš Skandinavijos į Baltijos regioną gerokai išaugo nuo 2013 metų gruodžio, kai pradėjo veikti „Estlink-2“ elektros kabelis, kuris tris kartus padidino perdavimo galingumą tarp Suomijos ir Estijos“, – sako Gatis Junghans, „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius.
Prasidėjus šildymo sezonui, tikėtina, Lietuvoje bus pagaminta daugiau elektros. Atvėsus oras kainos turėtų kilstelėti ir Skandinavijoje.
Elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje tebėra aukštesnė nei Estijoje. Tai lemia vis dar per menki pralaidumai.
„Pralaidumų ribojimai didina kainų skirtumą. Kaina Lietuvoje ir Latvijoje yra maždaug trečdaliu didesnė nei Estijoje. Jei pralaidumai būtų buvę didesni, pusė milijardo litų mažiau būtume sumokėję“, - įsitikinęs D.Misiūnas.
