Kartais grūstys šiame Lenkijos pasienio mieste susidarydavo ir naktį. Jose tekdavo praleisti net valandą.
Iš Kauno į Berlyno priemiestį krovinį vežantis vilkiko vairuotojas Janas pasakojo aplinkkeliu važiująs jau antrą kartą.
„Dirbu jau ne pirmi metai, tai žinojau, kiek reikėdavo kamuotis, kol pervažiuodavau Augustavą. Pirmą kartą važiuodamas aplinkkeliu tyčia pasižiūrėjau į laikrodį. Sutaupiau 28 minutes, nes niekur nereikėjo stabčioti, sukinėtis gatvėmis. Jei labai norėčiau, sutaupyčiau dar daugiau. Bet pirmą kartą neskubėjau, nes kelias nepažįstamas. O gal kelininkai jo nebaigė, gal atsiras kliūtis?“ - pasakojo Janas.
Nurimo ir žaliųjų protestai
Dėl 659 mln. zlotų (apie 547 mln. litų) kainavusio 36 kilometrų Augustavo aplinkkelio dvidešimt metų virė aistros. Žalieji protestavo prieš planus kelią tiesti Rospudos slėniu, kuris yra draustinis. Jame gyvena daug retų gyvūnų, auga Europoje nykstančios orchidėjos.
Dėl nesibaigiančių protestų nuspręsta Augustavo aplinkkelio trasą keisti. Jo tiesimo darbai galėjo prasidėti dar 2007-aisiais.
Pakoregavus trasą aplinkkelis šie tiek pailgėjo ir pabrango, o žalieji nusiramino. Nuskriausti liko tik ūkininkai, kurie nepatenkinti aplinkkeliui išpirktos žemės kaina.
Beje, Europos Sąjunga aplinkkeliui tiesti skyrė du trečdalius lėšų – 470 mln. zlotų (maždaug 390 mln. litų).
Lekia tūkstančiai automobilių
Per parą per Augustavą pravažiuodavo per 12 tūkst. automobilių, daugiau nei pusė jų – vilkikai. Dabar jie visi nukreipiami į aplinkkelį.
Vienas Augustavo aplinkkelio aktyvistų Andrzejus Chmieliewskis sakė, kad miesto 30 tūkst. gyventojų pagaliau galės atidaryti langus. Bet ne tik oras Augustave bus švaresnuis. Gyventojai galės saugiau pereiti gatves, nes lekiantys vilkikai nusinešė ne vieną gyvybę.
Daugybę metų kentėjo ne tik Autgustavo gyventojai, negalėję ramiai išsimiegoti. Nuo nuolatinės vibracijos skilinėjo pastatų sienos.
Netrukus aplenks ir Suvalkus
Iš Lietuvos vykstančių vairuotojų kelionę palengvins ir Suvalkų aplinkkelis, kurio tiesimo darbai prasidės 2015-aisiais. Lenkijos kelininkai šį 12,8 kilometro aplinkkelį ketina pastatyti per 2-3 metus. Tada „Via Baltica“ magistralė aplenktų ne tik Augustavą, bet ir pasienio Suvalkus.
Tie, kas vyksta į Varšuvą, piktinasi prasta kelio būkle už Balstogės. Mat Lenkijos kelininkai tarp šių dviejų miestų tiesia keturių juostų magistralę. Kai ji bus atidaryta, senasis kelias taps nebereikalingu.
O iki 2020 metų tikimasi, kad keturių juostų magistralė pasieks ir Lietuvos sieną. Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Petras Tekorius pripažino, kad tokie lenkų planai suneramino. Juk Lietuvos kelininkai keturių juostų kelią iki 2017 metų ketina nutiesti tik nuo Kauno iki Marijampolės.
Tad gali būti, kad „Via Baltica“ dalis nuo Marijampolės iki dviejų valstybių sienos pasieks vėliau nei iš Lenkijos pusės.
Nes šiai atkarpai tiesti Lietuvos kelininkai paramos iš Europos Sąjungos perspektyvos 2014-2020 metams tikėtis jau negali.
