Po to, kai siena užsidarė mašinoms su lietuviškais numeriais, bėdų atsirado ir verslininkams. Šie suka galvą, kaip atsigabenti pakuotes ir prieskonius iš Lietuvos.
Į darbą – per Lenkiją
Rusų sprendimas į Kaliningradą nepraleisti automobilių su lietuviškais numeriais kirto mūsų šalies investuotojams.
„Nežinau, kaip iš Lietuvos įsivežti pakuotes ir prieskonius. Matyt teks per Lenkiją gabenti, bet ir ten pasienyje su Kaliningradu stringa mašinos su lietuviškais numeriais“, – lrytas.lt skundėsi moderniausios srityje mėsos perdirbimo gamyklos „Kaliningradskij delikates“ vadovas Audrius Kaladžinskas.
Lietuviai į šią gamyklą jau yra investavę 27 milijonus eurų (93 mln. litų), ir tai yra didžiausia Lietuvos investicija Kaliningrade. Tačiau verslininkai vis susiduria su įvairiais ribojimais: anksčiau kirto embargas, tad negali atsivežti žaliavos iš Lietuvos.
„O dabar darbuotojai negali atvažiuoti iš Lietuvos, nes nepraleidžiamos mašinos. Svarstau, gal reiks siųsti mašinas su rusiškais numeriais“, – teigė A.Kaladžinskas.
Pakuotes pirks ne Lietuvoje
Jo duomenimis, automobiliui su lietuviškais numeriais pasienyje su Kaliningrado sritimi ties Nida reikia laukti apie 20 valandų. Kai paprastai užtrunka apie 15 minučių. Panašiai ir ties Kybartais.
„Kaliningradskij delikates“ dešras kemša ne tik vietiniai darbininkai, bet ir specialistai iš Lietuvos. Tačiau kaip jiems atvykti į darbą, kol kas nežino ir gamyklos vadovas.
Lietuviai su panašiomis problemomis buvo susidūrę ir vasarą. Tačiau galiausiai apribojimai buvo panaikinti. O dabar scenarijus vėl kartojasi.
Jei kroviniai iš Lietuvos ir toliau bus blokuojami, verslininkai teigia ieškosiantys tiekėjų kitose šalyse. „Pakuotes tada vešime iš kitur, o Lietuvos gamintojai praras tokį pirkėją kaip mes“, – sakė A.Kaladžinskas.
Vištiena – iš Pietų Amerikos
Didžiausiai Kaliningrade lietuvių investicijai teko nuryti ir karčią embargo piliulę.
Iki tol gamykla pusę reikalingos mėsos įsiveždavo iš ES šalių, Kanados. Tačiau importo draudimas sumaišė verslininkų kortas. Todėl dabar lietuviai, pavyzdžiui, vištieną vežasi iš Pietų Amerikos, kaip ir žadėjo.
Kiaulienos pakankamai pavyksta rasti ir Kaliningrade, nors baimintasi, kad pritrūks žaliavos.
A.Kaladžinskas pasakojo, kad sankcijos daug ką pakeitė: bankai neduoda paskolų, pabrango žaliavos bei visa produkcija, o vietos gyventojų perkamoji galia sumažėjo.
Tačiau iš kitos puses – Rusijos rinka lietuvių gaminiams atsivėrė ištuštėjusiomis lentynomis. Nors gamykla jau veikia daugiau nei dešimt metų, tačiau tik pernai lietuviai pradėjo brautis į didžiuosius Rusijos prekybos tinklus. Anksčiau daugiau dirbo su didmenininkais.
Anksčiau „Kaliningradskij delikates“ turėjo planų srityje atidaryti kiaulininkystės kompleksą, tačiau vėliau atsisakė šios idėjos.
„Matyt reikės grįžti prie šių planų, nes dabar kas turi žaliavų, tas joja ant arklio“, – palygino gamyklos vadovas. Tiesa, metinės bankų palūkanos naujoms statyboms nėra labai palankios. Jos siekia 16 procentų.
Tačiau jokių bėdų ar trikdžių pačiame Kaliningrade A.Kaladžinskas nepajuto: „Mes čia seniai užsitarnavę pagarbą.“