Iš Pakalnės g. kylant ant Liubarto tilto nebebus kairiojo posūkio, kuris dažnai sudarydavo spūstis. Išvažiuojant iš A.Goštauto gatvės padaryta papildoma juosta, nes, norint išvažiuoti į Geležinio Vilko g., tą padaryti būdavo labai sudėtinga.
Viaduko kaina - 36 mln. litų
Estakados statyba truko daugiau kaip dvejus metus ir kainavo 36 mln. litų. Per tą laiką rekonstruota 1121 metro ilgio gatvės atkarpa, įrengta 177,5 metro ilgio estakada posūkiams į A.Goštauto gatvę, įdiegtos aplinkosaugos ir eismo saugos priemonės.
Estakadą statė „Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“. Jos atidarymas buvo keliskart atidėtas. Anksčiau planuota, kad estakada bus atidaryta lapkričio 1 dieną. O 2012 metų gegužę pasirašyta sutartis numatė, kad estakada bus baigta iki šių metų birželio pabaigos. Tačiau rangovai papildomai užsiprašė 3,58 mln. litų neplanuotiems darbams.
Jie teigė, kad projekto autorius neteisingai nurodė rekonstruojamo nuotekų kolektoriaus gylį. Dokumentuose nurodyta, kad jis yra 4 metrai po žeme, o iš tiesų – 7 metrų gylyje. Tad teko sutvarkyti nuotekų tinklus, įrengti apšvietimą ir paženklinti gatvę.
„Pastatyti viaduką nesudėtinga. Tačiau mes jo pastatyti greitai negalėjome, nes savivaldybė neleido uždaryti eismo – tai apsunkino ir pailgino statybos laiką. Be to, prie estakados nusileidimo – labai seni inžineriniai tinklai. Jiems – 50 metų. Kad jie nesubyrėtų, reikėjo juos įvilkti į specialias rankoves“, – aiškino „Kauno kelių“ vadovas Ramūnas Šilinis.
Slinko šlaitas
Važiuodami pro šalį vilniečiai matė, kaip statant estakadą ėmė slinkti M.K.Čiurlionio gatvės šlaitai. Anot R.Šilinio, taip buvo dėl projektuojant padarytų klaidų – ne iki galo paskaičiuota sienelė. Kai rangovai nusikasė užvažiavimą, porą savaičių lijo. Kadangi šlaitas judantis, jis pasislinko. Teko šlaitą iš naujo sutvirtinti, tiesti tinklus.
„Yra viešųjų pirkimų niuansai, kai gauni tai, kas ateina, o ne tai, ką norėtum turėti. Požemis buvo sudėtingas. Klaidų buvo padaryta ir Vilniaus savivaldybės projektuotojų, nes brėžiniai, kuriais remtasi rengiant projektą, 1960–1970 metų, daug neatitikimų“, – atidarant viaduką apie užtrukusius ir pabrangusius darbus kalbėjo Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Jo teigimu, be estakados, rekonstruota 16 km po žeme esančių vandens, nuotekų ir kitų tinklų.
Parengtas ir avarijoms
„Technologijos modernėja. Šis viadukas padengtas trinčiai atsparia danga“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Ministras tikisi, kad atnaujinus senas komunikacijas nebereiks kaip anksčiau rausti kelio.
Avarijos atveju numatyta pusantrinė juosta, kad nelaimės vietą galėtų pasiekti gelbėjimo tarnybos.
„Mes pastatėme taip, kaip nurodė projektuotojai. Galbūt trūko vietos“, – paklaustas, ar eismui nelaimės atveju estakada nebūtų per siaura, samprotavo „Latvijos tilti“ valdybos pirmininkas Genadijus Kamkalovas.
Geležinio Vilko estakada – pirmasis rimtas jų darbas Lietuvoje. Pasak G.Kamkalovo, tai – ne pats sudėtingiausias tiltas, kurį teko statyti jo valdomai įmonei. Štai Panemunėje beveik baigiamas aplinkkelis – keblesnis projektas.
