J.-C.Junckeris sakė, kad pasiūlyme, kuriam gruodį vyksiančiame
viršūnių susitikime dar turės pritarti Europos lyderiai, bus
numatyta ir schema, pagal kurią bus siekiama projektus atitinkamai
finansuoti ir privačiomis lėšomis.
„Europai reikia impulso, ir šiandien Komisija duoda užvedimo
laidą“, - sakė buvęs Liuksemburgo premjeras, Europos Parlamente
pristatydamas naują investicijų planą, kuris yra svarbiausias
punktas jo penkerių metų darbotvarkėje.
„Turime pasiųsti žinią Europai ir likusiam pasauliui: Europa
grįžta prie verslo“, - sakė jis.
Pasak Europos Komisijos vadovo, naujajam Europos strateginių
investicijų fondui bus skirta maždaug 21 mlrd. eurų, bet jo veiklos
grynasis poveikis ekonomikai bus 15 kartų didesnis - sudarys maždaug
315 mlrd. eurų.
Šis planas yra svarbiausias punktas J.-C.Junckerio penkerių
metų darbotvarkėje, turintis išjudinti stringančią Bendrijos
ekonomiką, kuri po finansų krizės neaugo, yra slegiama didžiulio
nedarbo ir defliacijos grėsmės.
Lapkričio 1 dieną stojęs prie Europos Komisijos vairo,
J.-C.Junckeris pažadėjo tokį planą pristatyti iki Kalėdų, kad
būtų galima kuo greičiau pradėti jį įgyvendinti, nes šiuo metu
vėl jaučiamas padidėjęs tarptautinis susirūpinimas dėl Senojo
žemyno ekonomikos.
„Žadėjau pristatyti ambicingą investicijų paketą iki
Kalėdų. Šiandien Kalėdos atėjo anksčiau“, - sakė
J.-C.Junckeris.
Pasirengimą investicijų plano pristatymui aptemdė kontroversija
dėl mokestinių lengvatų, kurias didžiulėms tarptautinėms
kompanijoms taikė Liuksemburgas, kai jo vyriausybei vadovavo
J.-C.Junckeris.
Ketvirtadienį Europos Sąjungos asamblėjoje vyks balsavimas dėl
pasitikėjimo Europos Komisijos vadovu, kurį inicijavo
euroskeptiškų ir kraštutinių dešiniųjų pažiūrų įstatymų
leidėjai, tačiau beveik neabejojama, kad J.-C.Junckeris sulauks
Europarlamento palaikymo.
Kaip numatoma, visa atsakomybė už J.-C.Junckerio pristatytą
trejų metų planą teks Europos investicijų bankui - Liuksemburge
įsikūrusiai mažai žinomai ES institucijai, kuri dažnai
kritikuojama už tai, kad jai stinga ambicijų.
28-ių valstybių bloką varginančios problemos esmė yra
drastiškas investicijų trūkumas. Priešingai nei JAV, investicijos
tebėra gerokai mažesnės negu prieš krizę, nepaisant precedento
neturinčių ekonomikos skatinimo priemonių, kurių ėmėsi Europos
centrinis bankas.
Šiuo planu siekiama tiesiogiai spręsti investicijų problemą,
tačiau šią užduotį apsunkina būtinybė vengti valstybės
išlaidų augimo, nes didelis deficitas ir didžiulė skolų našta
slegia daugumą ES valstybių narių.
„Sumos mažesnės nei mes tikėjomės, tačiau pastarosiomis
savaitėmis nujautėme, jog taip bus“, - naujienų agentūrai AFP
sakė vienas ES šaltinis, pageidavęs neskelbti savo pavardės.
Iš esmės pagal planą naujasis investicijų fondas, kuriam bus
pavesta finansuoti privačiojo sektoriaus inicijuojamus projektus,
naudos Europos investicijų bako ir ES turimas lėšas.
Tačiau banko UBS Londono skyriaus ekonomistas Reinhardas Cluse
(Reinhardas Kliūzė) sakė, kad ES investicijų planuose „pernelyg
daug dėmesio skiriama dideliems pagrindiniams skaičiams“.
Pareigūnai viliasi, kad fondas pradės veikti 2015-ųjų
viduryje.
Prieš investicijų plano pristatymą ES narės išsakė
skirtingas nuomones dėl galutinės sumos bei viešųjų ir privačių
išlaidų balanso.
Ekonomikos komisaras Pierre'as Moscovici (Pjeras Moskovisis)
praėjusį mėnesį įspėjo, jog šis planas turi būti įtikinamas.
Priešingu atveju „tai bus panašu į apgaulę, antrinį
panaudojimą, ir todėl tai būtų šnipštas“, sakė jis AFP.