Šis terminalas, kurio pamatai pradėti lieti šiandien, pakeis nuo 2005 m. Kaune veikiantį įmonės terminalą. Naujajame terminale bus paskirstomos iš užsienio gaunamos ir į užsienį siunčiamos siuntos, todėl jis statomas Kauno LEZ, šalia pagrindinių magistralinių kelių.
Naujojo pastato 4,4 tūkst. kv. metrų bus skirta siuntų paskirstymui, 600 kv. metrų – administracinėms patalpoms. Iš viso terminale dirbs apie 80 darbuotojų.
Terminale veiks automatinis siuntų rūšiavimo konvejeris, kuris padidins rūšiavimo pajėgumus nuo 25 tūkst. iki 50 tūkst. siuntų per parą. Palyginimui, per valandą Kaune bus galima išrūšiuoti 7 tūkst. siuntų, o šiuo metu didžiausiame terminale, kuris yra Vilniuje, išrūšiuojama 4 tūkstančiai.
„DPD Lietuva“ terminalo statybų projektą už 13,7 mln. litų per devynis mėnesius įgyvendins statybos kompanija „Mitnija“.
Dirba viena moteris
Šių metų birželio 1-ąją „DPD Lietuva“ šventė savitą gimtadienį – tą dieną prieš 15 metų buvo išsiųsta pirmoji siunta iš terminalo Vilniuje.
Pradėjusi nuo 12 kurjerių, šiandien įmonė savo kolektyve turi 300 kurjerių, kurie per dieną išvežioja 26-30 tūkst. pakuočių. Nors visos į užsienį siunčiamos siuntos keliauja į Kauną, tačiau daugiausia kurjerių dirba – Vilniuje.
Kolektyvas nemenkas, tačiau per visą Lietuvą įmonė teturi vieną kurjere dirbančią moterį. „Tai - suprantama, nes darbas fiziškai sunkus. Juk ir šaldytuvus tenka gabenti“, - sako „DPD Lietuva” generalinė direktorė Indrė Puišė. Natūralu, Lietuva – ne Lenkija ar Vokietija, tačiau įdomumo dėlei pažiūrėkite, kaip skiriasi „DPD“ priklausančių įmonių statistika. Lietuvoje veikia 13 terminalų, kuriuose dirba 340 kurjerių ir kitų darbuotojų, Lenkijoje – 50 terminalų ir 5,5 tūkst. darbuotojų, Vokietijoje – 75 terminalai ir 7,5 tūkst. darbuotojų.
I.Puišė skaičiuoja: visos siuntos Baltijos šalyse sudaro vos dešimtadalį siuntų Vokietijoje. Vien internetinė parduotuvė amazon.com Vokietijoje kasdien per „DPD“ pasiunčia 120 tūkst. siuntų.
„Mūsų įmonei rekordinė diena buvo pernai metų gruodžio 19-oji. Tuomet per vieną dieną išsiųstos 44 043 siuntos – daugiausia visoje „DPD Lietuva“ istorijoje“, - sakė įmonės generalinė direktorė.
Pritrūksta ir darbuotojų, ir automobilių
Įprastą darbo dieną „DPD Lietuva“ kurjeriai pristato apie 26 tūkst. pakuočių. O žiemos švenčių laikotarpiu jų skaičius išauga 20-30 proc. Tokiu metu turimų pajėgumų nepakanka – porai mėnesių įmonė įdarbina papildomų darbuotojų. Šiemet piko laikotarpiu įdarbinta 60 kurjerių.
Ne tik šventiniu laikotarpiu dirbantys kurjeriai neretai susibičiuliauja su klientais. Kadangi kurjeriai turi savo aptarnaujamą rajoną, tai ne tik žino, kurioje vietoje negalima palikti automobilio, bet ir kam neskambinti, o belsti į duris, nes miega vaikas.
Artėjant žiemos šventėms „DPD Lietuva“ ne tik ilgina darbuotojų sąrašus, bet ir plečia automobilių parką. „Čia nėra nieko keisto. Visame pasaulyje kalėdiniu laikotarpiu reikia papildomai įdarbinti žmonių“, - sako I.Puišė.
Verčia keistis
Nors „DPD Lietuva“ orientuota į verslo siuntas verslui, tačiau besikeičiantys gyventojų įpročiai ir populiarėjanti el.prekyba maino ir siuntų tarnybų veiklos profilį. Jei 2010 m. siuntos verslui sudarė 90 proc., tai šiandien – 70 proc., o likusi dalis kliūva siuntoms fiziniams asmenims.
Skaičiuojama, jog 70 proc. dirbančių žmonių Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje bent kartą per mėnesį perka internetu. Lietuvoje tokių gali būti apie 35 proc.
„Todėl augti dar yra kur. Žinoma, Lietuvoje neturime tokių klientų, kaip amazon.com. Tačiau mūsų šalyje el.parduotuvių rinka daugiau mažiau subrendusi, todėl vartotojai vis daugiau užsisakinės iš jų. El.prekyba visose Baltijos šalyse vystosi vienodai. Tik lietuviai stengiasi užkariauti visas Baltijos šalis. Dėlto mūsų verslas pastaraisiais metais turėjo pasikeisti. Esame priklausomi nuo el.komercijos plėtros. Bet panašu, kad ji taip sparčiai nebeaugs“, - kalbėjo „DPD Lietuva“ generalinė direktorė.
Pasak jos, prieš kelerius metus nebuvo dienos, kad jų įmonėje neapsilankytų savo el.parduotuvę ketinantis atidaryti ir tūkstančio siuntų per mėnesį nesitikintis sulaukti studentas. Šiandien tokių entuziastų nebėra, o iš anuomet verslą pradėjusiųjų išliko gal dešimtadalis. Todėl el.prekybos rinka grynėja.
Kas tinka estams, netinka lietuviams
Įmonė į visas Baltijos šalis ėjo panašiu metu. Tačiau „DPD“ Lietuvoje siuntų per dieną pergabena daugiausia iš visų Baltijos šalių. Jei Latvijoje šie skaičiai sukasi apie 11 tūkst., Estijoje – 12 tūkst., tai Lietuvoje – 26 tūkstančiai.
Vis dėlto „Siuntų taškai“ – vietos parduotuvėse, kur galima palikti ar atsiimti siuntą – Lietuvoje dygsta vangiausiai iš Baltijos šalių. I.Puišė tai aiškina šalies specifika ir objektyviomis priežastimis. Latvijoje jie pradėti steigti anksčiausiai – 2012-ųjų viduryje ir šiemet jų skaičius viršijo pusantro šimto. Estijoje „Siuntų taškai“ atsirado labai panašiu metu kaip ir Lietuvoje – pernai metų pavasarį. Estai tokių vietų turi per 70, lietuviai – kiek daugiau nei 60.
„Lietuvoje tikimės iki metų pabaigos turėti bent 80 „Siuntos taškų“. Jų plėtrai trukdo tai, jog parduotuvėlės mažuose miestuose tai užsidaro, tai atsidaro, todėl tenka ieškoti naujų vietų“, - kalbėjo I.Puišė.
I.Puišė atkreipia dėmesį į tai, jog Estijoje itin paplitusios prekės iš katalogų. O Lietuvoje tokį verslą keliskart mėginta diegti, tačiau nesėkmingai. Latvija išsiskiria tuo, kad, kaip juokauja siuntų gabentojai, 70 proc. Latvijos yra Ryga. Todėl pelningai dirbti visoje šalyje sudėtinga.
