Darbuotojų skaičius šiais metais išaugo beveik 30 tūkstančių, tuo tarpu valdžios sektoriuje žmonių mažėja. Premjeras priminė ir apie mažėjantį nedarbo lygį.
Labiausiai premjerą džiugina grįžtantys emigrantai. A.Butkevičius ekonomikos forume teigė, kad pernai jų sugrįžo 9,3 proc. daugiau nei užpernai, o šįmet jau 9,2 proc., palyginti su pernai. Todėl metas daugiau dėmesio skirti jiems, ketinantiems rasti darbą Lietuvoje.
Pasak premjero, ketinama atidaryti interneto portalą, kurioje bus teikiama informacija, kur galima atidaryti verslą bet kurioje Lietuvoje vietoje.
A.Butkevičius nepamiršo ir savikritikos: pagal lėšų skyrimą inovacijoms esame ES valstybių sąrašo viduryje, tačiau pagal praktinį pritaikymą – jo pabaigoje.
Vyriausybės vadovas didžiuojasi, kad pavyko įgyvendinti pažadą mažinti valstybinių institucijų skaičių. „16 įstaigų bus sujungta. Esame pirmoji vyriausybė, kuri konsolidavo priežiūras institucijas“, - tvirtino A.Butkevičius.
Darbuotojų vis mažėja
Robertui Dargiui, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentui, metai asocijuojasi su neatsigaunančia ES rinka, embargu ir vežėjų problemomis. Todėl naujų rinkų paieška dabar yra svarbiausias uždavinys mūsų šalies gamintojams.
ES paramos fondai ir toliau bus didžiausias šaltinis verslui, o bankų kreditavimas tebelieka tik trečioje vietoje pagal verslo finansavimą.
R.Dargis pastebėjo, kad atlyginimų augimo tempas Lietuvoje įsibėgėja. Algos kitais metais gali auti dar greičiau nei šįmet.
Tiesa, darbo rinkos statistika jį liūdina. „Valstybė yra darbdavys daugiau nei 400 tūkstančių žmonių, todėl čia yra ką keisti“, - sakė jis. Demografinė problema vis labiau neramina pramonininkus, ypač galvojant į ateitį.
„Pensininkų skaičius didėja ir toliau didės, o vaikų, kaip ir darbuotojų, mažėja ir toliau mažės“, - pastebėjo Pramonininkų konfederacijos vadovas.
Tuo tarpu verslo aplinka negerėja. Neproporcingai didelis darbo jėgos apmokestinimas, pernelyg sudėtingas mokesčių administravimas: išlieka tarp didžiausių problemų.
R.Dargis nepamiršo užsiminti ir apie terminalas, kuris, anot jo, negarantuoja pigesnių dujų. Pramonininkų atstovas pastebėjo, kad daugiau rūpinamasi buitiniai klientais, o ne verslu, kuris yra didžiausias vartotojas. Pavyzdžiui, terminalo saugumo dedamoji „Achemai“ kitais metais gali kainuoti 80 milijonų litų.
Tiesa, Ekonomikos forume buvęs Latvijos ekonomikos ministras Vjačeslavs Dombrovskis dėkojo Lietuvai, pasistačiusiai dujų terminalą, kuris spręs problemas ir Latvijoje.
Priminė apie rinkimus
Kitais metais BVP Lietuvoje augs mažiau nei prognozuoja Vyriausybė, įsitikinęs R.Dargis. Pramonininkai ieškos galimybių Kinijoje, Pietryčių Azijoje. Manoma, kad padidės eksportas ne į ES šalis.
Ateinantys metai - paskutiniai prieš Seimo rinkimus. Tad valstybė tai turėtų nepamiršti, nes prieš rinkimus paprastai jokių naujovių tikėtis jau nereikėtų. Todėl pramonininkai vėl siūlo liberalizuoti darbo santykius, „kad būtų galima greičiau atleisti ir priimti darbuotojus“, taip pat tęsti švietimo sistemos aplinką, užbaigti energetikos sistemos pertvarką, apsispręsti dėl atsinaujinančių šaltinių.
Be to, pramonininkai reikalauja sustiprinti Ūkio ministeriją.
Priežasčių augti kol kas nėra
SEB prezidento patarėjo Gitano Nausėdos nestebina, kad premjero ir mūsų šalies pramonininkų lūkesčiai ir nuotaikos skirtingos.
„Šie ir ateinantys metai suplanuoti, atsižvelgiant į išlaidas. O jos pranoksta BVP augimą. Tad reikia būti optimistais planuojant pajamas“, - mano G.Nausėda.
Jis atskleidė, kad SEB ketina mažinti Lietuvos BVP prognozę, nors ir taip ji žemesnė nei Finansų ministerijos.
„Kokia sąskaita augsime kitais metais geriau nei šįmet? - klausė banko atstovas. - Ilgai tai buvo euro zonos rinka, tačiau ten vartojimas beveik neauga, tad ir rinka tampa neperspektyvi“.
Pasak G.Nausėdos, JAV rinka Lietuvos verslininkams tampa vis patrauklesnė, taip pat ir Pietryčių Azija, todėl bandymai ten veržtis yra sveikintini.
„Galbūt problemos Rusijoje ir eurozonoje yra geras laikas padaryti žingsnį į minėtas rinkas“, - mano SEB banko prezidento analitikas.
Vieni - apie vežėčias, kiti - apie akėčias?
„Nordea“ banko analitikas Žygimantas Mauricas mano, kad premjeras labiau akcentuoja tai, kas padaryta, o pramonininkai žiūri į ateitį. Todėl, jo nuomone, kalbama apie skirtingus dalykus.
Jo manymu, Lietuvai reiktų dažniau dairytis į Airiją, kurioje dėl svarbiausių dalykų valdžia susitaria su opozicija, o mūsų šalyse nesutariama ne tik dėl PVM lengvatų, bet ir svarbiausių apmokestinimo principų.
Eksportas į Rusija ne mažėjo, o didėjo
Nepriklausomas analitikas Rimantas Rudzkis manytų, kad „turime neblogus rodiklius“. Tai, kad lietuviai yra geri perpardavėjai, tranzito šalis, yra jos stiprybė, nes „esame Baltijos olandai“.
Jo teigimu, kad ir kaip būtų keista, Lietuvos eksportas į Rusiją augo, o ne mažėjo. Rusijos įmonės skuba įsigyti kuo daugiau įrangos, nes ES sankcijos jas išgąsdino, kad negalės įsigyti reikiamos įrangos Europoje.
Tačiau bent jau „Sodros“ biudžetą R.Rudzkis formuotų konservatyvesnį.
„Šiais metais gyvenamoji statyba išaugo 50 procentų, o ko tikėtis kitais metais? Renovacija tęsis, tačiau statybos augimas nebus toks – laisvų butų ir namų jau yra pakankamai daug“, - pastebėjo R.Rudzkis.