Vaistininkai Lietuvoje – ties išsekimo riba

36 darbo valandų savaitė ir 35 dienos kasmetinių atostogų. Taip privilegijuoti tie, kurie dirbdami patiria didelę protinę ir emocinę įtampą. Tarp jų, pasirodo, yra ir vaistininkai.

Daugelyje vaistinių neįsivaizduojamu stresu ir įtampa jau seniai nekvepia.<br>„Rex“/AOL nuotr.
Daugelyje vaistinių neįsivaizduojamu stresu ir įtampa jau seniai nekvepia.<br>„Rex“/AOL nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aida Murauskaitė („Lietuvos rytas")

Dec 2, 2014, 5:00 AM, atnaujinta Jan 20, 2018, 4:31 AM

Vaistinių asociacija siekia, kad tokia išimtis būtų panaikinta – mat farmacininkų darbo sąlygos jau seniai pasikeitusios. Tačiau valdžia kol kas linkusi išlaikyti privilegijas.

Teisės aktai paseno

Tvarka, apibrėžianti farmacininkų darbo laiką, buvo nustatyta 2003-iaisiais Vyriausybės nutarimais. Tačiau dabar jau retoje vaistinėje gaminami vaistai, tad lengvatos nebereikalingos.

Panaikinus išimtis daugiau dirbsiantys vaistininkai galėtų ir daugiau užsidirbti. sumažėtų ir vaistininkų stygius.

Tokias priežastis, kodėl derėtų farmacijos specialistams panaikinti išskirtines sąlygas, išdėstė Vaistinių asociacija.

Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga stoja piestu prieš tokius argumentus. Pasak jos atstovų, farmacininkų darbas sudėtingas, atsakingas, tad jie patiria emocinę ir protinę įtampą. Profesinę sąjungą palaiko ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Vaistus gamina mažai kur

Pasak Vaistinių asociacijos pirmininkės Elenos Kvedarienės, 2003-iaisiais ir anksčiau farmacininkų darbas buvo sunkesnis.

„Tada rengiant nutarimus buvo atsižvelgta į argumentus, kad visose vaistinėse buvo gaminami vaistai, tad darbuotojai susidurdavo su chemine tarša.

Dabar yra vos 70 vaistinių, kuriose gaminami vaistai, o kitose tik parduodami pramoniniu būdu pagaminti preparatai“, – aiškino E.Kvedarienė.

Asociacijos vadovė stebėjosi – vaistininkų darbo savaitė trumpesnė už chirurgų, greitosios pagalbos gydytojų, kurie kasdien iš tiesų susiduria su protine ir emocine įtampa.

Prieš porą metų Visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atliko tyrimą, ar sąlygos, kuriomis dirba vaistininkai, yra kenksmingos.

„Tai valstybės institucija, tad jų pateikti rezultatai objektyvūs. Ji nustatė, kad nėra priežasčių, dėl kurių darbo laikas vaistinių darbuotojams turėtų būti trumpesnis, o atostogos ilgesnės“, – aiškino Vaistinių asociacijos pirmininkė.

Lietuva vienintelė Europos Sąjungoje taiko tokias lengvatas.

Kadaise išimčių buvo suteikiama Latvijos ir Estijos farmacininkams, tačiau ir artimiausios kaimynės jų jau atsisakė.

Tiesa, kai kuriose šalyse trumpesnis darbo laikas apibrėžiamas kolektyvine darbo sutartimi.

Laukia permainos

Vaistinių asociacijos vadovė įsitikinusi, kad pakeitus farmacininkų darbo ir poilsio režimą apibrėžiančią tvarką būtų išspręstos kelios problemos. Viena jų – specialistų stygius.

Vaistinių asociacijos duomenimis, pastaruoju metu trūksta farmacijos specialistų, ypač Joniškyje, Pakruojyje, Švenčionyse ir Šalčininkuose.

Padėtis taps dar sudėtingesnė, kai po metų įsigalios Farmacijos įstatymo pataisa, pagal kurią vaistinėje visą jos darbo laiką turės būti vaistininkas – specialistas, įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir galintis gaminti vaistus.

Dabar vaistinėje, ypač jeigu ji mažesnė, gali dirbti tik kolegijoje išsilavinimą įgijęs farmakotechnikas.

Anot E.Kvedarienės, dabar Lietuvoje stinga apie 400 vaistininkų. „Kai 2015-ųjų pabaigoje įsigalios nauja tvarka, vaistininkų stigs dar labiau. Todėl daliai vaistinių gali tekti trumpinti darbo laiką ar išvis nutraukti darbą“, – spėjo Vaistinių asociacijos vadovė.

Patiria didelę įtampą?

Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija stojo į farmacininkų pusę. Anot SAM Farmacijos departamento Vaistinių ir farmacijos specialistų skyriaus vedėjos Miglės Domeikienės, dėl darbo svarbos, galimų darbo klaidų sukeliamų padarinių ir atsakomybės farmacijos specialistai patiria didesnę protinę ir emocinę įtampą.

Ji pabrėžė, kad darbo sąlygos vaistinėse nėra kenksmingos, – ten nėra cheminės taršos, triukšmo ar spinduliuotės, tačiau streso tikrai nestinga.

„Farmacijos specialistas – tai paskutinė grandis tarp gyventojo ir sveikatos specialistų, todėl jam tenka didelė atsakomybė sprendžiant dėl vaistų vartojimo susijusias sveikatos problemas, parenkant pacientui konkretų preparatą pagal recepte nurodytą bendrinį pavadinimą.

Jei farmacijos specialistui kyla abejonių, jis turi kreiptis į vaistus paskyrusį gydytoją ir, jei reikia, pasitikslinti dėl recepto išrašymo“, – aiškino M.Domeikienė.

Smarkiai stinga vaistinių darbuotojų

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, 2013 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje buvo 1383 vaistinės, 3071 vaistininkas, 1560 vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų). Veikė 1400 vaistinių, kuriose dirbama po dvi pamainas, poilsio ir šventinėmis dienomis.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu Darbo biržoje yra įregistruota 17 vaistininkų.

Iš jų 4 farmacijos pramonės vaistininkai, 2 veterinarijos vaistininkai, 7 vaistininkai, 2 ligoninės vaistininkai, vienas vaistininkas technologas, vienas vaistininkas farmacinės veiklos vadovas (dirbantis vaistinėje ar farmacijos atliekų tvarkymo įmonėje).

Per Darbo biržą ieškoma 58 vaistinės darbuotojų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.