Alytuje automobilių remonto dirbtuvėms vadovaujančios Vilijos teigimu, verslas nėra lengvas.
„Nuolat turi galvoti, iš ko sumokėti mokesčius ir atlyginimus darbuotojams, būna, kad pristinga apyvartinių lėšų, tačiau bankai į tokias įmones, kaip mūsų, net nežiūri, jiems geriau apsimoka paskolinti kelis milijonus dideliam projektui, negu kelis tūkstančius - labai smulkiam verslui.
O man reikia galvoti, kaip išsaugoti dvylika darbo vietų, nes jaučiu atsakomybę už darbuotojus ir jų šeimas“, – pasakojo alytiškė.
Verslui skolinasi iš giminių
Dažniausiai tokių įmonių finansavimo šaltiniu tampa šeimos nariai, giminės, draugai, nes rasti kitų finansavimo šaltinių sudėtinga.
„Jeigu į smulkųjį verslą žiūrime iš kreditorių pusės, tai visada matysime, kad tokia veikla yra gerokai rizikingesnė, čia daugiau problemų nei dideliame versle, ir tokių įmonių galimybės gauti finansavimą yra ribotos.
Būtent dėl to dažniausiai šis sektorius ir išskiriamas, visoje Europoje kuriamos įvairios programos, kaip smulkiesiems verslininkams lengviau prieiti prie pinigų“, – tikino Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narys Saulius Žilinskas.
Anot jo, didelis verslas gali gana lanksčiai reaguoti į nepalankią mokesčių sistemą – tiesiog perkelti savo būstinę kitur. Smulkusis verslas dažniausiai priklauso nuo vietinių klientų ir verslo sąlygų. Skatina užimtumą
Nors didelės kompanijos suneša didžiąją dalį mokesčių valstybei, smulkusis verslas kuria darbo vietas ir skatina užimtumą.
„Statistika tokia – iš 91 tūkstančio Lietuvoje veikiančių įmonių 73 tūkstančiai įmonių turi nuo 1 iki 10 darbuotojų. Valstybė ir stambus verslas tiek žmonių pasamdyti ir išlaikyti nepajėgtų“, - sakė S.Žilinskas.
Anot jo, didžiausia problema, kad šių įmonių kreditavimo poreikiai – 2000–5000 litų, ir tai yra reikalingos apyvartinės lėšos. Nors valstybė ir siūlo pagalbą – kompensuoti kreditų palūkanas, pirmiau reikia susitarti dėl paskolos su banku. O bankų smulkus kreditavimas nedomina.
„Formaliai valstybė sako, kad bankiniame sektoriuje kažką daro, bet realiai mes tos naudos nematome. Todėl, jeigu yra projektų, kurie paskatins konkurenciją mikrokreditų sektoriuje, mes juos palikome.
Yra keli būdai paskatinti palankesnį skolinimą – padidinti konkurenciją arba sumažinti dirbtinių barjerų“, – aiškino SVV tarybos valdybos narys S. Žilinskas.
Siūlo keisti įstatymą
Parlamentarai jau imasi iniciatyvos taisyti įstatymus, kurie paskatintų finansų bendroves pigiau teikti mikrokreditus verslui. Seimui teikiamos Pelno mokesčio įstatymo pataisos, kurios leistų visoms kreditus teikiančios finansų įmonėms iš apmokestinamųjų pajamų atskaityti suformuotus specialiuosius atidėjinius abejotiniems aktyvams.
„Pagal Finansų įstaigų įstatymą, visos finansų įmonės įpareigotos formuoti atidėjinius veiklos rizikai mažinti. Tik iki šiol prie leistinų atskaitymų juos priskirti galėjo tik bankai ir kredito unijos, siūloma šią teisę suteikti ir lizingo bei vartojimo kreditų bendrovėms“, – sako pataisų iniciatorius Seimo narys Darbo partijos atstovas Gintaras Tamošiūnas.
Skaičiuojama, jog tai leistų smulkiesiems verslininkams gauti apie 10-12 proc. pigesnes smulkias paskolas.
Ragina atverti galimybes
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigia, kad verslui reikia suteikti prieigą prie skirtingų finansavimo šaltinių ir būtina užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas kredito paslaugas teikiantiems rinkos dalyviams.
„Reguliavimas neturi kurti diskriminuojančių sąlygų daliai įmonių ar juo labiau naikinti kažkurio sektoriaus, nes tai tik nugena vartotojus į šešėlį.
Turi būti sudarytos sąlygos įmonei pasirinkti finansavimą, priklausomai nuo jos poreikių, dydžių. Ar tai bus bankas, kredito unija, lizingo ar vartojimo kreditų bendrovė, rinktis turi pati įmonė, valstybė turi užtikrinti sąlygas visiems konkuruoti teisėtoje rinkoje. Finansavimo prieinamumas padeda augti ir ekonomikai“, – sako V.Sutkus.
Anot jo, Lietuvoje visas dėmesys sutelkiamas į teisėto verslo reguliavimą, pamirštant apie šešėlinį verslą, o šiam turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys, nei teisėtai ir skaidriai veikiančioms bendrovėms.
Už kreditus – Nobelio premija
Pasak Kreditavimo santykių tyrimų instituto eksperto Pauliaus Astromskio, kreditas verslui reiškia, kad įmonė, gali šiandien, pavyzdžiui, įsigyti įrangą, kuri iškart pradės verslui nešti naudą ir leis išmokėti kreditą. Dėl to mikrokreditai verslui yra skatinami visoje Europos Sąjungoje, o jų įtaka verslumui ir ekonomikos plėtrai įrodyta moksliškai.
„Muhammadas Yunusas 2006 metais gavo Nobelio taikos premiją už tai, kad sukūrė ir praktiškai įgyvendino mikrokreditavimo ir mikrofinansavimo koncepciją. Jis teikė mikrokreditus nepasiturintiems amatininkams Bangladeše, kad jie galėtų plėtoti savo verslą.
Kreditai ne tik ištraukė iš skurdo milijonus žmonių, bet ir jos idėjos autoriui atnešė pelno. Įprasti bankai jų nefinansavo dėl didelės rizikos. Toks projektas buvo sėkmingas ir įkvėpė mikrokreditavimą tiek besivystančiose šalyse, tiek išsivysčiusiose valstybėse, pavyzdžiui JAV“, – sakė P.Astromskis.
Parengta pagal Kreditavimo santykių tyrimų instituto informaciją
