Nuspręsta nustatyti mažesnį fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto bendros vertės neapmokestinamąją dydį ir sumažinti šiam turtui taikomą nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Už naujas nuostatas balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 16, susilaikė 18 parlamentarų.
Pagal priimtas pataisas fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto bendros vertės neapmokestinamąją dydį nutarta sumažinti iki 759,6 tūkst. litų (220 tūkst. eurų), o šio turto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, taikomą nekilnojamojo turto mokesčio tarifą sumažinti iki 0,5 procento.
Šeimoms, auginančioms 3 ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, taip pat šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, neapmokestinamo nekilnojamo turto vertė bus didinama 30 procentų.
Šiuo metu fiziniams asmenims, kuriems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertė viršija 1 milijoną litų, už šį dydį viršijančią mokestinės vertės dalį taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
Seimo priimtos pataisos įsigalios 2015 m. sausio 1 d.
„Tai yra mokestis tik turtingiesiems, o ne daugeliui žmonių, nes NT, kurio vertė yra didesnė kaip 760 tūkst. litų, Lietuvoje šiuo metu valdo tik 4654 žmonės iš beveik 3 mln. gyventojų“, – LRT radijui sakė premjeras Algirdas Butkevičius.
Pasak Vyriausybės vadovo, nauja tvarka biudžetus galėtų papildyti 15 mln. litų.
Tuo tarpu Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) atkreipia dėmesį, kad
priimtos nekilnojamojo turto mokesčio pataisos pažeidžia įstatymus, nes nenumato 6 mėn. įsigaliojimo laikotarpio.
„Priimtos pataisos pažeidžia Mokesčių administravimo ir Teisėkūros pagrindų įstatymus, kuriuose numatyta, kad mokesčių pakeitimai negali įsigalioti anksčiau nei po 6 mėn.
Nors ši taisyklė netaikoma su biudžetu susijusiems pakeitimams, šios NT mokesčio pataisos – nesusijusios su biudžetu. Pataisų projektas įregistruotas dar 2013 metų gruodį, siūlant, kad įsigaliotų nuo 2014 m. Vyriausybė 2015 m. biudžete net nesuplanavo pajamų iš šių pataisų, o savo išvadą dėl projekto pateikė jau po biudžeto pateikimo Seimui. Taigi, 6 mėn. prisitaikymo laikotarpis privalo būti taikomas”, – sako LLRI ekspertė Kaetana Leontjeva.
Ekspertės teigimu, 6 mėn. prisitaikymo laikotarpis yra būtinas tam, kad gyventojai turėtų pakankamai laiko pasiruošti naujam mokesčiui.
„NT mokestis yra pavojingas tuo, kad gyventojai gali turėti turto, bet neturėti pajamų susimokėti šį mokestį. Didmiesčių senamiesčiuose gyvenantys pensininkai, inteligentai, naujame būste gyvenančios daugiavaikės šeimos – tokių gyventojų būstas gali būti įvertintas brangiai, tačiau yra didelė tikimybė, kad jie neišgalės susimokėti šio mokesčio. Todėl prisitaikymo laikotarpis jiems yra būtinas”, – pažymi K. Leontjeva.
Mokesčių administravimo įstatymo, kuriame numatytas 6 mėn. prisitaikymo laikotarpis, privalo laikytis ir mokesčių mokėtojai, ir Seimo nariai.
„Jei mokesčių mokėtojai nesilaikytų šio ar kitų įstatymų, jie neišvengtų tikrinimų ir baudų. Įstatymus leidžiantis Seimas iš leidžiamosios valdžios kartais tampa įstatymus laužančiąja valdžia. Jei Seimo nariai gali nebaudžiamai pažeisti įstatymus, kokį pavyzdį tai rodo mokesčių mokėtojams?”, – klausia K. Leontjeva.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pernai gyventojų NT mokestį mokėjo apie 2 370 šeimų ir gyventojų. Seimui pritarus naujoms pataisoms, šį mokestį mokės dar apie 2 500 šalies būsto savininkų.
„Įvedant gyventojų NT mokestį žadėta, kad prabangaus NT mokestis įgyvendins socialinį teisingumą. Matome, kad tai tebuvo priedanga naujo mokesčio įvedimui, o palengva šis mokestis artėja prie kiekvieno Lietuvos būsto savininko slenksčio. Žadėta, kad į biudžetą šis mokestis atneš 17 mln. Lt pajamų, tačiau pernai sumokėta mažiau nei 5 mln. Lt. Tai sudaro vos 0,02 proc. valstybės biudžeto pajamų, o dar reikėtų atimti ir brangų administravimą. Tad biudžetui iš šio mokesčio nėra jokios naudos, o gyventojams jo sumokėjimas kels vis daugiau sunkumų. Todėl reikia pripažinti, kad gyventojų NT mokesčio eksperimentas nepavyko ir panaikinti šį mokestį”, – siūlo LLRI ekspertė.