„Mes dabar norime, kad didėtų visų darbuotojų realios pajamos, ir norime, kad turtingesni mokėtų nekilnojamojo turto mokestį. Arba po to, matant, kad turime tokią galimybę, galime
taikyti ir progresinę mokesčių sistemą, bet šiandienai tam
finansiškai, matematiškai skaičiuojant, šalis nėra
pasiruošusi“, - trečiadienį spaudos konferencijoje sakė
A.Butkevičius.
Jis teigė, kad Vyriausybė neatsisako pačios progresinių
mokesčių idėjos, tačiau kol kas skaičiuoja, kokį poveikį tokia
sistema turėtų.
„Kol kas neatsisakome, bet modeliuojame ir
skaičiuojame, koks poveikis būtų, jeigu tarifų sistema būtų
vienokia arba kitokia.Kaip tik padidinome neapmokestinamųjų
pajamų dydį iki 3,2 tūkst. litų. Tai - irgi progresinė sistema. Tai
reiškia, kad tie, kurie uždirba mažiau, moka mažesnius mokesčius.
Šiuo metu didžioji problema Lietuvoje, kad neturime
viduriniosios klasės. Ir jeigu apmokestinsime tik 5
ar 3 proc. darbuotojų, kurių darbo užmokestis yra didelis, tai
įplaukos į biudžetą bus santykinai mažos“, - teigė premjeras.
A.Butkevičius jau anksčiau yra sakęs, kad įvesti progresinių
mokesčių nėra galimybės, nes gyventojai gauna mažus atlyginimus,
todėl būtų prarasta dalis biudžeto pajamų.
Finansų ministras Rimantas Šadžius 2013-ųjų pabaigoje buvo
žadėjęs, kad Seimas per pirmąjį šių metų pusmetį apsispręs
dėl mokesčių reformos ir progresinių mokesčių, tačiau iki šiol
parlamente šis klausimas nepradėtas svarstyti.
Seimas 2008-2013 metais ne kartą atmetė „tvarkiečių“,
socialdemokratų ir Drąsos kelio partijos atstovų teiktas pataisas
dėl progresinių mokesčių įvedimo.