„Mes dabar norime, kad didėtų visų darbuotojų realios pajamos, ir norime, kad turtingesni mokėtų nekilnojamojo turto mokestį. Arba po to, matant, kad turime tokią galimybę, galime taikyti ir progresinę mokesčių sistemą, bet šiandienai tam finansiškai, matematiškai skaičiuojant, šalis nėra pasiruošusi“, - trečiadienį spaudos konferencijoje sakė A.Butkevičius.
Jis teigė, kad Vyriausybė neatsisako pačios progresinių mokesčių idėjos, tačiau kol kas skaičiuoja, kokį poveikį tokia sistema turėtų.
„Kol kas neatsisakome, bet modeliuojame ir skaičiuojame, koks poveikis būtų, jeigu tarifų sistema būtų vienokia arba kitokia.Kaip tik padidinome neapmokestinamųjų pajamų dydį iki 3,2 tūkst. litų. Tai - irgi progresinė sistema. Tai reiškia, kad tie, kurie uždirba mažiau, moka mažesnius mokesčius. Šiuo metu didžioji problema Lietuvoje, kad neturime viduriniosios klasės. Ir jeigu apmokestinsime tik 5 ar 3 proc. darbuotojų, kurių darbo užmokestis yra didelis, tai įplaukos į biudžetą bus santykinai mažos“, - teigė premjeras.
A.Butkevičius jau anksčiau yra sakęs, kad įvesti progresinių mokesčių nėra galimybės, nes gyventojai gauna mažus atlyginimus, todėl būtų prarasta dalis biudžeto pajamų.
Finansų ministras Rimantas Šadžius 2013-ųjų pabaigoje buvo žadėjęs, kad Seimas per pirmąjį šių metų pusmetį apsispręs dėl mokesčių reformos ir progresinių mokesčių, tačiau iki šiol parlamente šis klausimas nepradėtas svarstyti.
Seimas 2008-2013 metais ne kartą atmetė „tvarkiečių“, socialdemokratų ir Drąsos kelio partijos atstovų teiktas pataisas dėl progresinių mokesčių įvedimo.
