Šiais metais žemdirbiai žirniais buvo apsėję 40,5 tūkstančiuose hektarų žemės, - dukart daugiau nei 2013-aisiais. Pupų plotai buvo išaugę tris kartus - iki 21,3 tūkst. hektarų žemės.
Neabejojama, kad toks ankštinių augalų vajus tęsis ir toliau. Mat nuo kitų metų už juos bus atseikėtos nemenkos ES išmokos.
Jau sudarė sutartis
Supirkėjai už pupas šiuo metu moka brangiau, nei už aukščiausios klasės kviečius, - maždaug po 680-700 litų už toną. Tuo tarpu už kviečius mokama apie 625 litus. Rudenį apskritai pupų supirkimo kaina buvo pasistiebusi ir iki 780 litų.
Šią savaitę grūdų prekybos įmonės su ūkininkais sudarė ir pirmąsias sutartis. Pavyzdžiui, bendrovė „Agrosfera“ kitų metų pupų derlių iš jų įsipareigojo supirkti po 747 litus (216,5 euro) už toną.
Žirniai vietoj rapsų
"Kasmet sėju kaip sėjęs kviečius. Tačiau pamažu mažinu rapsų plotus. Šiemet vietoj jų žirniais buvau apsėjęs 100 hektarų, pupomis – 64 hektarus žemės“, - sakė Prienų rajone, Strielčiuose ūkininkaujantis Vidmantas Rasimas.
Jis, kaip ir dauguma kitų grūdų augintojų, ankštiniams augalams buvo atriekęs daugiau nei įprastai žemės.
Pasak Prienų savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vadovo Donato Šimukonio, neatsitiktinai ankštinių pasėlių plotai ir Prienų rajone šiemet padidėjo maždaug tris kartus. Viena, žirnius noriai perka skandinavai, antra, juos parankiau nei rapsus sėti, laikantis sėjomainos. Bet labiausiai ūkininkus paviliojo didesnė ES parama.
Tad jie padarė apšilimą, - patikrino, kaip jų žemėse dera šie augalai. Nes nuo 2015-ųjų, siekiant ES paramos – tiesioginių išmokų, žemdirbiams, gyvenantiems iš grūdininkystės, teks įvykdyti vadinamuosius žalinimo (klimatui naudingos ūkininkavimo veiklos) reikalavimus.
Pasak D.Šimukonio, tai padaryti įmanoma, paliekant tam tikrą dalį žemės kaip pūdymą, skiriant dalį jos daugiametėms šienaujamoms pievoms, nenusausinant šlapynių, laikantis sėjomainos arba apskritai ekologiškai ūkininkaujant.
Tačiau dar naudingiau ūkininkams palikti ne pūdymą, bet dalį žemės skirti ankštiniams augalams. Jie maitina dirvožemį, todėl atitinka ir žalinimo reikalavimus. O už tokius pasėlius nuo 2015-ųjų bus mokama ir susietoji parama.
Gaus didesnes išmokas
„Žmonės, kurie turi daugiau nei 15 hektarų dirbamos žemės ir 5 proc. jos skirs ankštinėms kultūroms, gaus susietosios paramos už tai, kad augina ne grūdus, bet baltyminius augalus.
Numatyta, kad susietoji parama, mokama greta pagrindinių tiesioginių išmokų, už hektarą sieks 700 litų. Tuo tarpu už pūdymą susietoji parama nebus mokama“, - sakė Žemės ūkio ministerijos Tiesioginių išmokų skyriaus vedėjas Karolis Anužis.
Vis dėlto, anot K.Anužio, ūkininkams nevertėtų įsismarkuoti. Nes susietajai paramai numatytas tam tikro dydžio paramos krepšys, o vienkarinė išmoka už hektarą (tie 700 litų) yra apskaičiuota atsižvelgiant į 2013-aisiais deklaruotus ankštinių augalų plotus.
Paramos krepšys nei didės, nei mažės. Ir jei ūkininkai žirniais, pupomis, sojomis ar lubinais kitąmet apsės dvigubai daugiau žemės, atitinkamai išmoka sumažės perpus.
Šiuo metu tiesioginė išmoka, nepaisant, kokie augalai pasėti, sudaro 396,11 lito bei papildomai dar mokama po 106,29 lito už pirmuosius 30 hektarų. Šios pagrindinės išmokos nesikeis ir nuo 2015-ųjų: atitinkamai sieks 114,43 euro bei 30,78 euro.
Tad, anot D.Šimukonio, jei ūkininkai 2015-aisiais neįsismarkuos ir ankštiniais augalais apsės maždaug tokius pat kaip 2013-aisiais plotus, už hektarą pupų, žirnių, sojų ar lubinų gaus kone 1100 litų (319 eurų), o už pirmuosius 30 hektarų – dar ir po 30,78 euro išmoką.
„Juk tai – ypač paranku. Ūkininkai gaus ne tik susietąsias išmokas, bet ir įvykdys žalinimo reikalavimą. O tai padarę, nepraras ir tiesioginių išmokų už visus kitus plotus“, - sakė D.Šimukonis.
Lietuvoje maždaug 90 procentų ūkių, gaunančių tiesiogines išmokas, nesiekia 30 hektarų. 2014 m. daugiau kaip 142 tūkst. ūkininkų pateikė paraiškas tiesioginėms išmokoms gauti. Jiems bus išmokėta apie 1,2 mlrd. litų.
Augina skandinavams
Šiemet ūkininkams neteko sukti galvos, kur dėti tai, ką nukūlė. Juoba kad pupų ir žirnių supirkimo kainos kilo, tuo tarpu kviečių, rugių, rapsų, kitų grūdų – smuktelėjo.
D.Šimukonio, dauguma baltyminių augalų išgabenti pašarams į užsienį. „Dalis žirnių jau išgabenti į Švediją bei Daniją kitų metų sėjai.
Gyvulininkystės ūkiai ankštinius augalus augina pašarams, - silosui. Tačiau jie neturi tiek žemės, kiek jos reikėtų, kad žirnius galėtų subrandinti ir pasilikti jų sėklai. Todėl jie verčiau atveža sėklas į Lietuvą, mūsų ūkininkai juos užaugina, ir viską, ką nukulia, už sutartą kainą grąžina atgal“, - paaiškino D.Šimukonis.
Jo teigimu, tendencijos pasikeitė. Anksčiau, pradedant 2009-aisiais, smarkiai didėjo rapsų plotai, o dabar juos keičia ankštiniai augalai. Įtakos tam neišvengiamai turi ir supirkimo kainos, pavyzdžiui, už rapsų toną šiemet mokama apie 1000 litų, o tai trečdaliu mažiau, nei 2012-aisiais.
„Vienintelė ankštinė kultūra, kurios auginti ūkininkų neprikalbiname – lubinai, nors jų paklausa yra didelė. Pavyzdžiui, vien „Išlaužo žuvis“ per metus žuvų pašarui jų nuperka apie 2000 tonų. Tačiau lubinus puola ligos, priemonių nuo jų apsiginti beveik nėra, o derlius santykinai mažas“, - užsiminė pašnekovas.
Xxx
Ūkininkų konkurencija - didės
Arminas Kildiškis
Bendrovės „Agrosfera“ direktorius
„Iki šiol iš Lietuvos buvo eksportuota apie 10 tūkst. tonų šiųmečio derliaus žirnių bei apie 30-35 tūkst. tonų pupų. Vien mūsų įmonė pardavė pusę šio pupų kiekio, daugiausia Vokietijos bei Norvegijos įmonėms, kurios iš ankštinių augalų gamina pašarus žuvims.
Paklausa šių augalų kol kas – didžiulė. Tačiau auginti ir pupas, ir žirnius suskato ne tik Lietuvos, bet ir Vakarų Europos ūkininkai, ypač anglai bei lenkai. Juos tai daryti ir kitąmet didėjanti parama. Pavyzdžiui, Lenkijoje už hektarą pupų kitąmet bus mokama apie 320 eurų susietoji išmoka.
Tad ir Lietuvos ūkiai, šiemet pasimokę, kaip ir kokius ankštinius augalus auginti, turės atremti didėjančią užsienio žemdirbių konkurenciją.
Pašarų gamintojai kol kas viską noriai superka, tačiau jų prašymas – kad ūkininkai nesiblaškytų eksperimentuodami, bet augintų kuo vienodesnių veislių ankštinius augalus. Noriai pupas bei žirnius perka ir užsienio įmonės, kurios verčiasi sėklų dauginimu“.
