Ataskaitoje išnagrinėta 20 oro uostų projektų Estijoje,
Graikijoje, Italijoje, Lenkijoje ir Ispanijoje, kuriems iš viso
buvo skirta 600 mln. eurų ES lėšų 2000-2013 m. laikotarpiu, pranešė
ES Auditorių teismas.
„Mes nustatėme, kad kai kurie oro uostai ilgą laiką buvo
nepelningi, dalis jų - nepakankamai naudojami, dalis - apskritai
nenaudojami“, - teigia auditorius George'as Pufanas.
Ši ataskaita paskelbta likus trims dienoms iki ES lyderių
susitikimo, per kurį turėtų būti pritarta ambicingam 315 mlrd. eurų
investiciniam planui. Lapkritį naujasis Europos Komisijos vadovas
Jeanas Claude'as Junckeris Europos Parlamente oficialiai pateikė ilgai lauktą
315 mlrd. eurų vertės projektą, turintį padėti sustiprinti regiono
ekonomiką. Pagal planą numatytos investicijos tūkstančiams
infrastruktūros projektų, įskaitant oro uostus, kuriuos pasiūlė ES
narės-valstybės, siekdamos pritraukti lėšų svarbiausiems projektams.
Ataskaitoje nustatyta, kad tik pusė išnagrinėtų oro uostų buvo
verti ES skirtų lėšų, - 38 mln. eurų buvo iššvaistyta.
„Pavyzdžiui, per Kordobos oro uostą (Ispanijoje) 2013 metais
skrido mažiau nei 7000 keleivių, nors prognozuotas 179 tūkst.
keleivių skaičius“, - teigiama ataskaitoje.
Be to, septyni oro uostai, tarp jų - Krotonės oro uostas
Italijos Kalabrijos regione, yra nepajėgūs finansiškai išsilaikyti,
ir tam, kad jie funkcionuotų, prireiktų nuolatinių finansinių
„injekcijų“ iš valstybės.
„Tiek Europos Komisija, tiek ES narės turi pakoreguoti savo
investavimo į oro uostus būdus ir finansuoti tik tuos, kurie yra
pelningi, ir tuos, kuriems iš tiesų reikalingos investicijos", -
sakė G.Pufanas.
Pasirodžius audito ataskaitai, EK pripažino, kad lėšos buvo
iššvaistytos, nors skirstomų projektams lėšų apskaičiavimo metodas
per tą laiką jau pakeistas.
„Mes kardinaliai pakeitėme skiriamų lėšų skaičiavimo metodus,
kad išvengtumėm ankstesnių problemų“, - sakė EK atstovas Jakubas
Adamovičius. Investavimo sąlygos dabar yra „daug griežtesnės“, anot
jo.