Ataskaitoje išnagrinėta 20 oro uostų projektų Estijoje, Graikijoje, Italijoje, Lenkijoje ir Ispanijoje, kuriems iš viso buvo skirta 600 mln. eurų ES lėšų 2000-2013 m. laikotarpiu, pranešė ES Auditorių teismas.
„Mes nustatėme, kad kai kurie oro uostai ilgą laiką buvo nepelningi, dalis jų - nepakankamai naudojami, dalis - apskritai nenaudojami“, - teigia auditorius George'as Pufanas.
Ši ataskaita paskelbta likus trims dienoms iki ES lyderių susitikimo, per kurį turėtų būti pritarta ambicingam 315 mlrd. eurų investiciniam planui. Lapkritį naujasis Europos Komisijos vadovas Jeanas Claude'as Junckeris Europos Parlamente oficialiai pateikė ilgai lauktą 315 mlrd. eurų vertės projektą, turintį padėti sustiprinti regiono ekonomiką. Pagal planą numatytos investicijos tūkstančiams infrastruktūros projektų, įskaitant oro uostus, kuriuos pasiūlė ES narės-valstybės, siekdamos pritraukti lėšų svarbiausiems projektams.
Ataskaitoje nustatyta, kad tik pusė išnagrinėtų oro uostų buvo verti ES skirtų lėšų, - 38 mln. eurų buvo iššvaistyta.
„Pavyzdžiui, per Kordobos oro uostą (Ispanijoje) 2013 metais skrido mažiau nei 7000 keleivių, nors prognozuotas 179 tūkst. keleivių skaičius“, - teigiama ataskaitoje.
Be to, septyni oro uostai, tarp jų - Krotonės oro uostas Italijos Kalabrijos regione, yra nepajėgūs finansiškai išsilaikyti, ir tam, kad jie funkcionuotų, prireiktų nuolatinių finansinių „injekcijų“ iš valstybės.
„Tiek Europos Komisija, tiek ES narės turi pakoreguoti savo investavimo į oro uostus būdus ir finansuoti tik tuos, kurie yra pelningi, ir tuos, kuriems iš tiesų reikalingos investicijos", - sakė G.Pufanas.
Pasirodžius audito ataskaitai, EK pripažino, kad lėšos buvo iššvaistytos, nors skirstomų projektams lėšų apskaičiavimo metodas per tą laiką jau pakeistas.
„Mes kardinaliai pakeitėme skiriamų lėšų skaičiavimo metodus, kad išvengtumėm ankstesnių problemų“, - sakė EK atstovas Jakubas Adamovičius. Investavimo sąlygos dabar yra „daug griežtesnės“, anot jo.
