„Dėl rublio nuvertėjimo kilo tikras sąmyšis. Vieni žmonės bėga pirkti užsienio valiutos, kiti skuba ją pardavinėti.
Kol kas nelabai suprantama, kaip elgtis esant tokiai padėčiai“, – vakar „Lietuvos rytui“ sakė mūsų šalies komercijos atašė Rusijoje Remigijus Kabečius.
Nieko nuostabaus, kad ne viena Maskvos keitykla vakar vietoj kursų iškabino užrašus „Valiutos nėra“.
Atsiskaitymai jau stringa
Valiutos nebėra Rusijoje, vadinasi, jos mažiau bus ir Lietuvoje.
Tuo neabejojo R.Kabečius: „Blogai bus visiems mūsų šalies verslininkams, kurie rusams parduoda prekes ar teikia paslaugas. Ir ne tik mūsų, bet ir visos ES bendrovėms.“
Pastaruoju metu smunkant rublio kursui verslo ryšių Rusijoje turinčios Lietuvos įmonės puse lūpų prakalbo apie nemenkus sunkumus: mūsiškės prekės darosi per brangios, atsiskaitymai ima strigti.
Tai jau pajuto krovinių gabentojai. „Praėjusią savaitę mano įmonė dar gavo pervedimą iš Rusijos. Bet ko laukti ateityje, jau nebežinau.
Nelabai nustebčiau, jeigu netrukus užsakovai negalės atsiskaityti“, – neslėpė Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius.
Pasak jo, įsigaliojus sankcijoms daugelio pasaulio valstybių prekyba su Rusija pastaruoju metu lėtėja, o žiauriai smigus rubliui ją gali ištikti visiškas sąstingis. „Mes tai pajusime pirmieji, nes neteksime darbo“, – liūdnai prognozavo „Linavos“ vadovas.
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) jau anksčiau rekomendavo su Rusija dirbančioms įmonėms naudoti išankstinio atsiskaitymo būdus.
„Taip patariame dėl to, kad padėtis gali dar labiau pablogėti.
Kol kas verslininkai itin didelių rūpesčių neturi. Tiktai nemažai jų skundžiasi sumažėjusia apyvarta, nes Rusijoje menksta vartojimas“, – sakė LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas.
Kas benorės investuoti?
Seniai žinoma, kad Lietuva yra kryžkelėje tarp Rytų ir Vakarų.
Karo laikotarpiu mūsų šaliai tai būna tikras prakeiksmas. Tačiau stojus taikai šiomis pozicijomis galima puikiai pasinaudoti.
„Gerai gyvena valstybės, esančios prekybos kelių sankryžose. Kai tarp Rytų ir Vakarų prekiaujama aktyviai, Lietuvos ekonomika stiebiasi kaip reikiant.
Tačiau prekybos ryšiams ėmus trūkinėti mes atsiduriame nebe kryžkelėje, o pavojaus zonoje.
Prekių ir paslaugų srautai per mūsų valstybę ima sekti, o kam bus įdomi tokia šalis, kokiems investuotojams?“ – apie perspektyvas svarstė finansų analitikas profesorius Rimantas Rudzkis.
Jam atrodo visiškai protu nesuvokiama tai, kad kai kurie mūsų šalies politikai viešai džiaugiasi, kai Rusijai kas nors nesiseka.
„Buvęs premjeras Andrius Kubilius aiškino, kad išvis nereikia prekiauti su rusais. Leiskite paklausti, o su kuo tuomet prekiauti? Su Malaizija ar Prancūzija?
Mes privalome pasinaudoti tuo, kad lietuviškos prekės gana gerai žinomos Rytuose, nes Vakaruose apie jas niekas nėra girdėjęs, išskyrus retas išimtis“, – kalbėjo analitikas.
Kiek laiko truks panika?
R.Rudzkio nuomone, rublio kursas smigo ne tiktai dėl atpigusios naftos, nors „Brent“ barelio kaina būtent vakar nusileido žemiau 60 JAV dolerių ribos.
„Maždaug penkerius metus galiojo paprasta formulė: naftos barelis kainuoja 3700 rublių. Kai jos kaina doleriais krinta, sminga ir rublio kursas.
Tačiau tam, kas vyksta pastaruoju metu, tokios formulės nebepakanka. Prisidėjo ir sankcijų poveikis, ir krizė Ukrainoje.
Paprasčiausiai Rusijos žmonės junta didžiulį nerimą, o spekuliantai tuo naudojasi, dirbtinai mėgindami sukelti ažiotažą“, – aiškino analitikas.
Jo nuomone, panika netruks nuslūgti, nes tikroji rublio vertė nėra tiek nusmukusi, kaip atrodė vakar. „Tačiau šios valiutos padėtis irgi nėra gera, ypač krintant naftos kainoms“, – įspėjo R.Rudzkis.
Kursas – kaip sūpuoklėse
„Su artėjančiais 1999-aisiais.“ Taip skaitytojus vakar pasveikino Rusijos verslo portalas rbc.ru. Mat padėtis šioje šalyje labai primena 1998 metais prasidėjusią finansų krizę.
Rusijos centrinis bankas nebesuvaldo padėties. Tokį nuosprendį ekspertai paskelbė dar pirmadienį, kai rublio vertė euro ir dolerio atžvilgiu sumažėjo daugiau nei 10 proc.
Banko vadovai ėmėsi staigių priemonių – tarpbankinių palūkanų norma buvo padidinta nuo ir šiaip nemenkų 10,5 iki 17 procentų.
Vakar rytą atrodė, kad tai pagelbės, mat rublio kursas pamažu ėmė kilti, tačiau netrukus vėl staigiai smigo. Prieš pietus Lietuvos laiku doleris jau kainavo 66, euras – 83 rublius.
Vis dėlto karuselė tuo metu dar nesisuko visu greičiu, nes jau po poros valandų euro kursas perkopė šimto, o JAV dolerio – 80 rublių ribą. Tiesa, pavakare nusileido žemiau jos.
Nesuspėjo įsigyti švieslenčių
Per pastaruosius metus rublis stabiliai pigo, todėl nemažai Rusijos bankų ir valiutos keityklų jau ketino įsigyti naujas švieslentes.
Anot newsru.com, dabartinėse telpa tik du skaičiai prieš kablelį, o bankininkai spėjo, kad kada nors prireiks trijų.
Antai bankai „Obrazovanije“ ir „Interkapital“ neslėpė ketinantys tokias švieslentes įsigyti po Naujųjų metų. Bet gali būti, kad teks paskubinti gamintojus arba rublio kursą rašyti kreida ant lentos.
Mat jeigu Rusijos valiutų biržą dar bent sykį ištiks toks priepuolis, koks buvo vakar, bent jau eurui švieslentėse trijų skaičių iki kablelio tikrai nepakaks.
Prisiminė senus triukus
Beje, pastarosiomis savaitėmis kai kuriose Rusijos prekybos vietose ties skaičiais etiketėse imta nurodinėti nebe rublius – rašomos raidės UE.
Rusiškai tai reiškia „uslovnyje jedinicy“ – sąlyginiai vienetai.
Taip nurodyti kainas buvo populiaru per 1998-aisiais prasidėjusią krizę, kai visi žinojo, kad santrumpa UE tiesiog slepia JAV dolerius.
Bet dabar atsiskaityti svetima valiuta draudžia įstatymai.
Prekybininkai neslepia, kad kainos iš tiesų nurodomos doleriais ar eurais, tačiau dievagojasi priimantys tik rublius.
Tiesiog reikia tą skaičių padauginti iš tos pačios dienos Centrinio banko nustatyto kurso, kad sužinotum tikrąją prekės kainą.
Tokios verslininkų gudrybės pastebėtos Chimkų statybos prekių parduotuvėse, Rostovo prie Dono itališkų baldų salone, o interneto prekyvietėse jos jau senokai yra norma.
Sandoris dėl „Rosneft“
Iki šiol rublio pigimą dauguma analitikų siejo su naftos kainomis. Tačiau dėl to, kas vyksta šią savaitę, pigiai naftai suversti kaltės nebeįmanoma.
Tad kaltininkų ieškoma visur, kur tik įmanoma. Rusijos valdžia nuolat aiškina, kad paniką sukėlė spekuliantai.
Vis dėlto šios šalies valdininkai bent dalį kaltės gali prisiimti ir sau. Ypač dėl to, kad visai neseniai – gruodžio 11 dieną – skolų slegiamai kompanijai „Rosneft“ leista išplatinti didžiausią šalies istorijoje obligacijų emisiją, kurios vertė siekė net 625 milijardus rublių.
Tai būtų pusė bėdos, jei ne dvi abejotinos aplinkybės: „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas yra šalies prezidento Vladimiro Putino draugas ir bendražygis, o pačias obligacijas išpirko valstybės kontroliuojami stambiausi bankai.
Vienas opozicijos lyderių Borisas Nemcovas socialiniame tinkle paskelbė, kad Rusijos centrinis bankas įjungė pinigų spausdinimo mašinas, norėdamas pagelbėti „Rosneft“.
„Pinigai kaipmat atsidūrė finansų rinkoje ir sukėlė nuosmukį“, – aiškino politikas.
Beje, jam pritarė ir buvęs finansų ministras Aleksejus Kudrinas: „Rinkos dalyvius iš tiesų neigiamai paveikė neskaidrus sandoris dėl „Rosneft“ kreditavimo. Jis buvo sudarytas labai ne laiku.“
Pats „Rosneft“ vadovas I.Sečinas tokius kaltinimus išvadino provokacijomis.
Verslui – grėsmė likti be paskolų
Nors vakar vakare rublis šiek tiek pakilo kitų valiutų atžvilgiu, jau dabar aišku, kad rusų laukia didžiuliai pokyčiai. Skaudžiausi jie bus verslininkams.
Mat Centriniam bankui padidinus palūkanų normą iki 17 proc., visiems tapo aišku, kad bendrovėms išduodamos bankų paskolos taps labai brangios. Apie mažiau nei 20 proc. metinių palūkanų nėra net ką kalbėti.
„Suprantu, kad Centrinis bankas turėjo imtis kokių nors veiksmų norėdamas sustabdyti rublio kurso krytį. Tačiau paskolų verslui rinka bus sužlugdyta. Taps labai sudėtinga pasiskolinti kai kurių verslo sektorių įmonėms, o žemės ūkio bendrovėms – išvis neįmanoma“, – prognozavo korporacijos „Bioenergia“ direktorių tarybos vadovas Davidas Jakobašvilis.
