Sunku pasakyti, ar tai padės išvengti rublio lyties keitimo operacijos ir pavirtimo kapeika, tačiau visos centrinio banko pastangos sustabdyti jo ritimąsi žemyn vaisių nedavė. Kol dar rublis nepasiekė užfiksuotų hiperinfliacijos rekordų, prisiminkime, kokius sukrėtimus šioje srityje patyrė kitos šalys, tarp jų ir Lietuva, per praėjusį šimtmetį.
Istorija žino nemažai faktų, kai įvairioms šalims teko išgyventi hiperinfliaciją – tokią infliaciją, kai kainų kilimo sparta viršydavo 50 proc. per mėnesį. Tokių atvejų per praėjusį šimtmetį buvo net 55. Hiperinfliacija, kurią dažniausiai sukelia dideli šalies politinio ir ekonominio gyvenimo pokyčiai – revoliucijos, karai, pokario sunkumai, kildavo, kaip teigia „businessinsider.com“, pasaulio valstybėms eksperimentuojant su savo popieriniais, auksu nepadengtais pinigais, kuriais aklai tikėjo ir pasitikėjo juos spausdinusios vyriausybės.
Kartais tas aklas tikėjimas ir pasitikėjimas būdavo niekuo nepagrįstas – ir netvirtų valiutų turėtojai likdavo tuščiomis ne vienoje pasaulio šalyje, rašo leidinys.
Du Baltimorės (JAV) Johno Hopkinso universiteto ekonomistai Steve`as H.Hanke`as ir Nicholas Krusas surinko duomenis apie visus 55 praeito amžiaus hiperinfliacijos atvejus ir hiperinfliaciją Prancūzijoje 1795-1796 metais ir 2012 metų rugpjūčio 5 dieną paskelbė juos savo veikale „World Hyperinflations“ („Hiperinfliacijos pasaulyje“).
Jų sudarytame sąraše figūruoja ir Lietuva, kuri patyrė trumpalaikę hiperinfliaciją netrukus po to, kai ištrūko iš meškos glėbio: 1992 metų sausį sovietinis rublis tirpte tirpo, ir tuomet būtų galėjęs palenktyniauti su savo giminaičiu dabartinėje Rusijoje. Norime priminti keletą didžiausios hiperinfliacijos atvejų, kuriuos analizavo „businessinsider.com“, ir palyginimui siūlome susipažinti su minėtų mokslininkų pateikta informacija apie situaciją Lietuvoje prieš bemaž 23 metus.
Vengrija: 1945 rugpjūtis – 1946 liepa
Infliacijos tempas: 207 proc. per dieną Kainos padvigubėdavo kas: 15 valandų
Trumpa istorija: Vengrijos ekonomikai skaudų smūgį sudavė Antrasis pasaulinis karas. Šios šalies nelaimei ji buvo karo veiksmų zona, ir skaičiavimai rodo, kad 40 procentų Vengrijos pagrindinio kapitalo per karą buvo sunaikinta. Prieš tai šalis lindo į skolas, nes vystė gamybą, norėdama padėti Vokietijos karo pramonei, tačiau pastaroji už prekes nemokėjo.
Kada 1945 metais Vengrija pasirašė taikos sutartį su Sąjungininkais, jai buvo įsakyta atlyginti žalą - išmokėti sovietams didžiules reparacijas, kurios hiperinfliacijos kilimo lakotarpiu sudarė 25-50 proc. šalies biudžeto.
Vengrijos centrinio banko vadovai įspėjo, kad sąskaitoms apmokėti reikalingų pinigų beatodairiškas spausdinimas gerai nesibaigs, tačiau sovietai, kurie dominavo šalies pinigų politiką kontroliavusioje, Potsdamo konferencijos nutarimu sudarytoje Sąjungininkų komisijoje, liko kurti šiems perspėjimams. Manoma, kad hiperinfliacijos sukėlimu buvo siekiama politinių tikslų – sunaikinti šalies viduriniąją klasę.
Zimbabvė: 2007 kovas – 2008 lapkritis
Infliacijos tempas: 98 proc. per dieną Kainos padvigubėdavo kas: 25 valandos
Trumpa istorija: Zimbabvėje hiperinfliacija kilo po ilgai trukusio, skausmingo ekonominės padėties blogėjimo prezidentui Robertui Mugabei 2000-2001 metais įvykdžius žemės reformą. Žemė buvo atimta iš baltaodžių ūkininkų ir perpaskirstyta juodaodžiams varguoliams. Per devynerius metus produkcijos gamyba dėl to sumažėjo 50 procentų.
Socialistinės reformos ir brangiai kainavęs dalyvavimas Kongo pilietiname kare privedė prie to, kad valstybinio biudžeto deficitas smarkiai išaugo. Tuo pačiu metu Zimbabvės gyventojų skaičius mažėjo, nes žmonės bėgo iš šalies. Padidėjusios vyriausybės išlaidos ir sumažėjęs mokesčių surinkimas privertė vyriausybę griebtis fiskalinio deficito monetizacijos (priemonių valstybės biudžeto deficitui padengti pinigais – red.).
Jugoslavija/Serbų respublika (Republika Srpska): 1992 balandis – 1994 sausis
Infliacijos tempas: 65 proc. per dieną Kainos padvigubėdavo kas: 34 valandos
Trupma istorija: Sovietų Sąjungos žlugimas sumažino Jugoslavijos vaidmenį tarptautinėje arenoje. Ši šalis - buvusi pagrindinis geopolitinis žaidėjas, jungiantis Rytus su Vakarais – ir valdanti Komunistų partija pamažu ėmė patirti tokį patį spaudimą, kaip ir sovietai. Rezultatas buvo tas, kad Jugoslavija suskilo į keletą šalių etniniu pagrindu ir prasidėjo karai naujai susiformavusiems politiniams vienetams aiškinantis savo nepriklausomybės reikalus.
Žlugo prekyba tarp buvusios Jugoslavijos regionų, o įkandin jos ir pramoninė gamyba. O dar Jugoslavijos eksportui buvo paskelbtas embargas, dėl ko gamyba patyrė visišką krachą.
Kai kurie ekspertai aiškina, jog naujai įkurta Jugoslavijos Federacinė Respublika, skirtingai nei kitos atsiskyrusios šalys, tebeturėjo išpūstą biorokratinį aparatą, prisidėjusį prie federalinio deficito. Mėgindamas monetizuoti šį ir kitus deficitus centrinis bankas prarado pinigų spausdinimo kontrolę, ir kilo hiperinfliacija.
Veimaro respublika: 1922 rugpjūtis – 1923 gruodis
Infliacijos tempas: 21 proc. per dieną Kainos padvigubėdavo kas: 3 dienos, 17 valandų
Trumpa istorija: Hiperinfliacija, kuri kilo Veimaro respublikoje (demokratinėje Vokietijos valstybėje, gyvavusioje nuo 1919 m. iki 1933 metų, kai į valdžią atėjo Hitleris - red.) trečiojo dešimtmečio pradžioje, buvo prieš keletą metų Vokietijos pralaimėto Pirmojo pasaulinio karo pasekmė. Vokietija buvo įpareigota mokėti dideles reparacijas nugalėtojams, kad būtų kompensuotos jų patirtos išlaidos.
Tačiau Vokietijai nebuvo leista mokėti reparacijų savo valiuta – popierinėmis markėmis (Papiermark) – kuri jau gerokai buvo susilpnėjusi per karą, atsižvelgus į tai, kad Vokietija finansavo karo reikmėms dirbančias firmas išskirtinai skolintomis lėšomis.
Tam, kad galėtų mokėti reparacijas ne popierinėmis markėmis, o kita valiuta, Veimaro respublika buvo priversta parduoti didelius kiekius markių ir įsigyti užsienio valiutos, tinkamos mokėjimams. Kada 1921 metų vasarą suėjo mokėjimo terminas, markių pardavimo politika siekiant bet kuria kaina įsigyti užsienio valiutos privedė prie nebesustabdomos hiperinfliacijos, kadangi markė buvo smarkiai nuvertėjusi.
Graikija: 1941 gegužė – 1945 gruodis
Infliacijos tempas: 18 proc. per dieną Kainos padvigubėdavo kas: 4 dienos, 6 valandos
Trumpa istorija: Graikijos fiskalinis biudžeto balansas padarė šuolį nuo 271 milijono drachmų pertekliaus 1939 metais iki 790 milijonų drachmų deficito 1940 metais dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo, kai katastrofiškai smuko užsienio prekyba.Tai paruošė dirvą jau ir taip blogėjančios fiskalinės padėties pablogėjimui prieš įsiveržiant į šalį 1940 metų pabaigoje „Romos-Berlyno-Tokijo Ašies“ valstybių kariuomenei.
Papildomos išlaidos, kurias Graikijai primetė Ašies valstybių marionetinė vyriausybė, valdžiusi šalį okupacijos laikotarpiu, apėmė ten dislokuotų 400 000 Ašies kariškių išlaikymą ir okupantams numatytas dideles kompensacijas.
Be to, Graikijos nacionalinės pajamos iki 1942 metų sumažėjo nuo 67,4 mlrd. drachmų 1938 metais iki 20 mlrd. drachmų. Kadangi mokestinės pajamos labai sumažėjo, Graikijos centriniam bankui teko imtis monetizacijos, kad galėtų apmokėti aukščiau paminėtas išlaidas ir padengti likusį deficitą.
Kinija: 1947 spalis – 1949 gegužė Infliacijos tempas: 14 proc. per dieną Kainos padvigubėdavo kas: 5 dienos, 8 valandos
Peru: 1990 liepa – 1990 rugpjūtis Infliacijos tempas: 5 proc. per dieną Kainos padvigubėdavo kas: 13 dienų, 2 valandos
Prancūzija: 1795 gegužė – 1796 lapkritis Infliacijos tempas: 5 proc. per dieną Kainos padvigubėdavo kas: 15 dienų, 2 valandos
Nikaragva: 1986 birželis – 1991 kovas Infliacijos tempas: 4 proc. per dieną Kainos padvigubėdavo kas: 16 dienų, 10 valandų
Lietuva: 1992 sausis – 1992 sausis Infliacijos tempas: 1,45 proc. per dieną Kainų padvigubėjimas kas: 48 dienos, 19 valandų
