Tačiau ne visi Rusijos gyventojai kenčia nuo krizės vienodai, rašo Uli Dönch Vokietijoje leidžiamame savaitiniame žurnale „Focus“.
Ji tvirtina, jog Putinas padeda išimtinai oligarchams priklausantiems stambiems koncernams, visiškai pamiršęs paprastus žmones. Ir geriausias to pavyzdys – įtartinas neva nepriklausomo Rusijos centrinio banko (CB) sandoris su naftos gigantu „Rosneft“.
Šiam koncernui, kaip žinoma, atimta galimybė gauti kreditų Vakaruose, ir todėl CB nupirko „Rosneft“ vertybinių popierių už 11 mlrd. dolerių, teigiama straipsnyje.
Šio sandorio rezultatas – Putinas gelbėja jam prijaučiantį milijardierių Igorį Sečiną, CB turi spausdinti pinigus, rublio žlugimas spartėja, Rusijos gyventojų santaupos tirpsta, o pragyvenimo lygis šauna aukštyn.
Be to, Rusijai nusprendus uždrausti įvežti į šalį daržoves, mėsos ir pieno produktus iš Europos, šalyje jaučiamas jų trūkumas. Dabar netgi pagrindiniai maisto produktai, pavyzdžiui, grikių kruopos, kainuoja pernelyg brangiai. „Kai grikių kruopų kilogramas kainuoja 90 rublių (apie 1,35 dolerio), daugelis rusių motinų jau nebegalės iškepti savo vaikams paplotėlių iš grikių“, - rašo U.Dönch.
Likusi gyvenimo dalis - kalėjime
Atrodo, kad visa tai – kol kas - nė kiek nejaudina V.Putino, teigia autorė. Ekspertai yra įsitikinę, jog Rusijos valstybė dar ne kartą rems oligarchus finansiškai, kad jie nežlugtų. Kandus komentaras apie Rusijos „kleptokratiją“, „plėšikų valdžią“ pasirodė laikraštyje „Wall Street Journal“: „Putino svarbiausias tikslas yra išlaikyti valdžią savo rankose ir neleisti, kad ją perimtų opozicija. Kitaip jis – geriausiu atveju – likusią savo gyvenimo dalį turės praleisti kalėjime“, - baigia savo straipsnį U.Dönch.
