Pernai Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste (KVJU) atidarytą, bet tik šiemet didesniu pajėgumu pradėjusį veikti „Begos“ terminalą geriausiu metų gaminiu pripažino Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekspertų komisija, prieš tai išanalizavusi daugelį šalies įmonių statomų ir eksploatuojamų pramoninių objektų, jų teikiamas paslaugas. „Vienas didžiausių Baltijos regione žemės ūkio produktų krovos terminalas – tinkamai suderintų privačių ir valstybės įmonių, jų bendrų investicijų ir veiklos rezultatas, gražus pavyzdys kitiems siekiant to paties tikslo - kuo efektyviau naudoti Klaipėdos jūrų uosto pajėgumus", - pažymėjo LPK apdovanojimą „Begos“ vadovams įteikęs premjeras Algirdas Butkevičius.
Prie „Begos“ krantinių, pagilintų iki 13-13,3 metrų, šiuo metu gali švartuotis didžiakrūviai „Panamax“ ir „Post Panamax“ tipo laivai. Terminalo teritorijoje pastatyti didžiuliai sandėliai. Juose sukauptos geležinkeliu ir autotransportu atgabentos grūdų siuntos konvejerių linijomis keliauja prie krantinių ir suberiamos į laivus. „Begos“ terminalas suprojektuotas ir pastatytas kaip universalus krovinių importui ir eksportui pritaikytas transporto kompleksas. Mažesniais laivais iš kitų šalių atplukdytos grūdinės kultūros patenka į saugyklas. Sukauptos didesnės krovinių siuntos vėl gali būti sukrautos į grūdovežius ir išgabentos į kitus pasaulio uostus.
Šiuolaikiško žemės ūkio produktų eksporto-importo terminalo metų pajėgumas - pustrečio milijono tonų grūdų ir kitokių birių krovinių. Iš jo naudą semia ne tik savininkai, žemdirbiai, bet ir krovinių siuntėjai bei gavėjai. KVJU direkcijos investicijos į krantinių, naujo pirso statybą, akvatorijos gilinimo darbus grįžta - uosto biudžetą papildo rinkliavos už laivų aptarnavimą.
„Tokio terminalo, kuriame į laivus būtų galima iškart krauti ir grūdų importo, ir eksporto siuntas, kituose Baltijos šalių uostuose nėra. Tai yra didžiausias šio transporto kompleksas privalumas - jis gali veikti ir kaip regioninis biriųjų krovinių skirstymo jūrų ir sausumos keliais centras“, - kalbėjo KVJU direkcijos Arvydas Vaitkus.
Lietuvos žemdirbiai šiemet išaugino neblogą derlių – iki metų pabaigos per Klaipėdos jūrų uostą eksportuojamų lietuviškų grūdų srautas gali būti milijonu tonų didesnis nei pernykštis. „Begos“ terminale kraunami ir iš Ukrainos, Rusijos bei Kazachstano atgabenti grūdai.
„Pasibaigus lietuviškų grūdų eksporto sezonui, žvalgomės į kitas rinkas. Krovinių siuntėjai jau įvertino mūsų terminalo privalumus – rudenį į laivą „Piera“ buvo sukrauta rekordinė 74 tūkst. tonų grūdų siunta. Rytų rinkose šiuo metu jaučiamas didėjantis pašarinių žemės ūkio produktų poreikis“, -- sulaukti pelningų užsakymų ir žiemą tikisi „Begos“ generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis.
Strateginis „Begos“ tikslas - aptarnauti iki 100 tūkst. tonų talpos grūdovežius. Norint jį įgyvendinti, prie krantinių vedantį laivakelį reikia pagilinti iki 17 metrų, įrengti ten laivų apsisukimo ratus. Kompanijos vadovybė su KVJU direkcija jau sutarė bendromis pastangomis tobulinti krovos komplekso infrastruktūrą, kad prie "Begos" krantinių galėtų švartuotis maksimalios grimzlės grūdovežiai.
Klaipėdos jūrų uoste įvairius žemės ūkio produktus krauna penkios įmonės. „Begos“ dalis sudaro apie 40 proc. Naujasias grūdų terminalas šiai kompanijai atveria naujas galimybes didinti apyvartą - šiemet čia jau perkrauta daugiau kaip milijonas tonų biraus krovinio.
