Seimo posėdžiui pirmininkavusi šios partijos vedlė Loreta Graužinienė ypač entuziastingai, bet nesėkmingai siekė užkirsti kelią Žuvininkystės įstatymo pataisų priėmimui.
Seimo pirmininkė buvo vienintelė, kuri per balsavimą nepritarė naują žvejybos kvotų dalijimo tvarką numatančioms pataisoms, ir ragino parlamentarus sulaukti Vyriausybės išvadų.
Įžvelgė neskaidrių interesų
Panašiai ji elgėsi ir praėjusią savaitę, kai dėl svarstomų įstatymo pataisų siūlė kreiptis į etikos sargus.
„Jeigu bus labai didelis spaudimas, aš dar pagalvosiu, kodėl tas spaudimas yra“, – netgi grasino Seimo pirmininkė.
Tačiau nei vieniems, nei kitiems L.Graužinienės bandymams stabdyti traukinį parlamentarai nepakluso. Įdomiausia, kad daugiausia aistrų kilo pačioje Seimo Darbo partijos frakcijoje.
Stabdyti įstatymo pataisų priėmimą L.Graužinienę kurstė tą dieną frakcijos seniūno pareigas palikęs Vytautas Gapšys.
Politikas užuominomis kalbėjo apie galimus neskaidrius interesus, esą slypinčius už projekto rengėjų, taip mesdamas šešėlį Kaimo reikalų komitetui vadovaujančiam partijos bendražygiui Sauliui Bucevičiui.
Nusivylė partijos vadove
Pastarasis mojavo irgi Darbo partijai priklausančios žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės raštu Seimo pirmininkei, kuriame prašoma projektą įtraukti į paskutinio šią sesiją posėdžio darbotvarkę, kitaip ministerija neva iki pavasario negalės dalyti šprotų ir strimelių žvejybos kvotų.
Savo ruožtu L.Graužinienė žadėjo, kad jei iškiltų kritinė padėtis, esą bus galima sušaukti neeilinį Seimo posėdį. Dėl to ji sulaukė opozicijos atstovų priekaištų, kad ir toliau paklūsta V.Gapšiui.
Partijos vadovės pozicija nuvylė ir Seimo Kaimo reikalų komitetui vadovaujantį S.Bucevičių: „Liūdna dėl tokio pirmininkės elgesio. Jei partija mus deleguoja į komitetą, turi ir pasitikėti.
Juk komitetui vadovauju dvejus metus ir esu įsigilinęs į situaciją. O jei nepasitiki, tegul atšaukia iš tų pareigų.“
V.Baltraitienė „Lietuvos rytui“ teigė, kad siūlomos pataisos gal ir nėra visiškai tobulos, tačiau ji pati L.Graužinienės prašiusi jas svarstyti.
„Negaliu paaiškinti Seimo pirmininkės ar V.Gapšio elgesio motyvų, bet maniškius nulėmė einamos pareigos ir teismo sprendimai. Aš žinau, kad jeigu nebūtų priimti sprendimai, ministerija atsidurtų aklagatvyje“, – aiškino ministrė ir tikino, kad panašią į Seime priimtą tvarką siūlė ir Vyriausybė.
Pavardžių neatskleidė
Tačiau V.Gapšys „Lietuvos rytui“ tvirtino, esą ministerija ir be antradienį priimtų įstatymo pataisų gali skirstyti žvejybos kvotas kaip skirsčiusi.
Anot jo, kažkodėl ministrė nutarė apsidrausti.
„Jei ministrė į Seimą būtų atnešusi ministerijos parengtą įstatymo projektą, būtų kitas dalykas.
Aš nežinau, kas Kaimo reikalų komitetą vertė taip skubėti, tai ne mano reikalas, bet kažkam labai tokio įstatymo reikia. Tik ne ministerijai“, – įtarimais dalijosi parlamentaras.
Paprašytas įvardyti, kas galėjo taip sukiršinti „darbiečius“, V.Gapšys liko paslaptingas: „Nenoriu įvardyti Seimo narių, kurie yra susiję su žuvininkyste. Tai jų reikalas.“
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas gruodžio 18 dieną pripažino, kad tam tikri Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių punktai prieštarauja šalies įstatymams, todėl turi būti keičiami.