Prieš balsavimą dėl biudžeto, įvykusį anksti ryte, deputatai
priėmė virtinę teisės aktų, numatančių griežto taupymo
priemones, įskaitant pataisą, numatančią papildomą importo
apmokestinimą. Premjeras Arsenijus Jaceniukas perspėjo, kad tas
priemones gali neigiamai įvertinti Ukrainos užsienio prekybos
partneriai.
Užsienio valiutos atsargos sumažėjo daugiau negu perpus nuo
šių metų pradžios ir šiuo metu yra mažiausios per pastaruosius
10 metų, nes Kijevas turėjo grąžinti skolas Rusijai už gautas
gamtines dujas ir sustiprinti silpnėjančią griviną.
A.Jaceniukas sakė, kad biudžetas dar galės būti koreguojamas
po derybų su Ukrainos rėmėjais Vakarų šalyse.
„Virtinė straipsnių bus pakeisti priklausomai nuo to, ką
sutarsime su tarptautiniais skolintojais“, – „Interfax“ citavo
jo pasisakymą Aukščiausioje Radoje. Premjeras nurodė, kad tos
derybos prasidės sausio 7 dieną.
Balsavimas buvo atidėtas tęsiantis debatams dėl pataisų,
kurios turėjo būti priimtos prieš patvirtinant biudžetą. Kai
kurie argumentavo, kad bus nesąžiningai padidintos kainos
ukrainiečiams, kurių daugelis jau dabar sunkiai suduria galus,
ekonomikai svyruojant ant bankroto slenksčio.
Ukrainos užsienio valiutos atsargos šiuo metu nesiekia nė 10
mlrd. dolerių (28 mlrd. litų), tad jų vos užtektų tik dviem
mėnesiams importo.
Pagal vieną iš naujų įstatymų bus įvestas 10 proc. muitas
importuojamiems maisto produktams, o kitoms importuojamoms prekėms,
išskyrus strateginius išteklius, tokius kaip dujos – 15 proc.
muitas.
„Gali kilti problemų su mūsų prekybos partneriais“, –
A.Jaceniukas sakė parlamentui ir rekomendavo numatyti, kad šios
pataisos įsigalios tik po vyriausybės konsultacijų su
tarptautiniais partneriais.
Premjeras pažymėjo, kad naujame biudžete didžiausias dėmesys
skiriamas gynybos ir saugumo išlaidoms, kurios sieks 90 mlrd.
grivinų (16 mlrd. litų).
Per metus, kuriuos žymėjo revoliucija ir karas su prorusiškais
separatistais, grivinos kursas nusmuko į rekordines žemumas. Taip
pat stringa ekonomika, kuri, kaip prognozuojama, ateinančiais metais
susitrauks 4,3 procento.
Šį mėnesį Kijevas pareiškė, kad TVF programa turėtų būti
išplėsta, pablogėjus šalies ekonomikos perspektyvai, bet fondas ir
kiti Ukrainos rėmėjai Vakaruose leido suprasti, kad bet kokia
tolesnė finansinė pagalba priklausys nuo Kijevo gebėjimo vykdyti
seniai žadamas reformas.