Žmonės puolė į bankus norėdami atsikratyti grynųjų pinigų, kiti
karštligiškai ieškojo pirkinių, dar kiti skubėjo į valiutos keityklas.
Ar šiam svarbiam momentui nebuvo galimybių pasirinkti kito, ramesnio
laiko? Tarkime, sausio 15-osios, o gal liepos 1-osios?
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų
departamento direktorius Sigitas Besigirskas mano, kad šalies valdžia
svarbų pasikeitimą susiejo su valstybės finansiniais metais.
„Turbūt 99 procentų šalies įmonių finansiniai metai taip pat sutampa su
kalendoriniais“, – tvirtino LPK atstovas.
Jo nuomone, tai pragmatiškas sprendimas, nes suteikia galimybę
paprasčiau pasiruošti svarbiam įvykiui. Gali būti, jis susijęs ir su
Europos Sąjungos teisės aktais ar nuostatomis.
„Jeigu Lietuva būtų pateikusi pagrįstą pageidavimą pereiti prie
atsiskaitymų eurais nuo kovo 3-osios, galbūt jis būtų patekintas“, -
svarstė S.Besigirskas.
Ekspertas juokavo, kad tokiam virsmui turbūt labai tiktų ir balandžio
1-oji. Būtent šią dieną buvo įkurtas Vilniaus universitetas, kuris
sėkmingai veikia jau kelis šimtmečius.
Tuo tarpu buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė tikino nematanti
argumentų, kodėl reikėtų pasirinkti kitą metų datą.
„Visos eurą naudojančios valstybės tai padarė sausio 1-ąją ir net
nesvarstė kitų variantų“, – tikino I.Šimonytė. Jos nuomone, šios
procedūros nereikėtų labai sureikšminti. Jeigu kitos valstybės tai
padarė, padarys ir Lietuva.
Ekspertė neabejoja, kad kita data nesumažintų įtampos.
„Nieko nepaveiksi – žmonės viską įpratę daryti paskutinę minutę“, -
svarstė I.Šimonytė.
˙