„Areštuoto turto portfelis mažėja ne pirmus metus. 2014 m.
pradžioje įmonėms buvo pritaikyti apribojimai bendrai 4,17 mlrd.
litų vertės turtui, o šiuo metu apribojimai įmonių turtui siekia
3,96 mlrd. litų.
Taigi bendras areštų lygis yra 5 proc. žemesnis
nei prieš metus, nors areštų įregistruojama ir daugiau“, – sakė
kreditų biuro „Creditinfo“ vyriausioji kredito rizikos analitikė
Rasa Maskeliūnienė.
Praėjusiais metais įmonėms buvo įregistruota 11,7 tūkst. turto
areštų, arba 3 proc. daugiau nei 2013 m. Iš visų pernai
įregistruotų areštų 42 proc. jau yra išregistruoti, todėl nebeturi
įtakos įmonėms disponuoti jų turtu. Per 2014 m. iš viso buvo
išregistruota daugiau nei 10,1 tūkst. turto areštų, kurių bendra
suma viršijo 1,6 mlrd. litų.
2014 m. turto areštų buvo daugiau įregistruota statybos ir nekilnojamojo turto
įmonėse – 3 tūkst. (2013 m. – 2,7 tūkst.), transporto – 1,6 tūkst.
(2013 m. – 1,5 tūkst.), paslaugų – 601 (2013 m. – 429). Turto
areštų pernai daugiau buvo įregistruota ir tarp viešbučių ir
restoranų – 543 palyginti su 514 metais anksčiau.
Turto areštų pernai įregistruota mažiau apdirbamosios gamybos
(1,3 tūkst. palyginti su 1,5 tūkst. 2013 m.), didmeninės ir
mažmeninės prekybos (2,54 tūkst. palyginti su 2,57 tūkst.), kituose
sektoriuose.
„Savaime faktas, kad įmonei yra registruotas turto areštas yra
reikšmingas ne visais atvejais. Dirbti su tokia įmone galima
kompleksiškai įvertinus verslo partnerio finansinius rodiklius,
arešto santykį su įmonės dydžiu, įmonės kredito istoriją ir
reitingus.
Vienas pavyzdžių praėjusiais metais – tai 8 mln. litų
turto areštas bendrovei „Orlen Lietuva“. Vienas didžiausių turto areštų
šalies mastu pernai sudarė tik 0,04 proc. naftos perdirbėjos
pajamų“, – paaiškino R. Maskeliūnienė.
