„Areštuoto turto portfelis mažėja ne pirmus metus. 2014 m. pradžioje įmonėms buvo pritaikyti apribojimai bendrai 4,17 mlrd. litų vertės turtui, o šiuo metu apribojimai įmonių turtui siekia 3,96 mlrd. litų.
Taigi bendras areštų lygis yra 5 proc. žemesnis nei prieš metus, nors areštų įregistruojama ir daugiau“, – sakė kreditų biuro „Creditinfo“ vyriausioji kredito rizikos analitikė Rasa Maskeliūnienė.
Praėjusiais metais įmonėms buvo įregistruota 11,7 tūkst. turto areštų, arba 3 proc. daugiau nei 2013 m. Iš visų pernai įregistruotų areštų 42 proc. jau yra išregistruoti, todėl nebeturi įtakos įmonėms disponuoti jų turtu. Per 2014 m. iš viso buvo išregistruota daugiau nei 10,1 tūkst. turto areštų, kurių bendra suma viršijo 1,6 mlrd. litų.
2014 m. turto areštų buvo daugiau įregistruota statybos ir nekilnojamojo turto įmonėse – 3 tūkst. (2013 m. – 2,7 tūkst.), transporto – 1,6 tūkst. (2013 m. – 1,5 tūkst.), paslaugų – 601 (2013 m. – 429). Turto areštų pernai daugiau buvo įregistruota ir tarp viešbučių ir restoranų – 543 palyginti su 514 metais anksčiau.
Turto areštų pernai įregistruota mažiau apdirbamosios gamybos (1,3 tūkst. palyginti su 1,5 tūkst. 2013 m.), didmeninės ir mažmeninės prekybos (2,54 tūkst. palyginti su 2,57 tūkst.), kituose sektoriuose.
„Savaime faktas, kad įmonei yra registruotas turto areštas yra reikšmingas ne visais atvejais. Dirbti su tokia įmone galima kompleksiškai įvertinus verslo partnerio finansinius rodiklius, arešto santykį su įmonės dydžiu, įmonės kredito istoriją ir reitingus.
Vienas pavyzdžių praėjusiais metais – tai 8 mln. litų turto areštas bendrovei „Orlen Lietuva“. Vienas didžiausių turto areštų šalies mastu pernai sudarė tik 0,04 proc. naftos perdirbėjos pajamų“, – paaiškino R. Maskeliūnienė.
