Šios Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro modernios mechaninio rūšiavimo stoties pajėgumai – 25 tonos per valandą. Tai kur kas veiksmingiau nei mišrių komunalinių atliekų rūšiavimas rankomis. Liniją aptarnauja penki darbuotojai.
„Išskiriame keletą frakcijų – tai biologinė frakcija, plastikai, metalai. Dalį deginame, dalį parduodame – plastikinius buteliukus, metalą. Biologinė dalis atskiriama ir kompostuojama“, – pasakoja Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo padalinio vadovas Andrius Jučas.
Pasak atliekų tvarkytojų, mišrių komunalinių atliekų mažėja, nes žmonės skatinami rūšiuoti. Pavasarį šiame centre pradės veikti ir biologiniai apdorojimo įrenginiai: atliekos pažangiu sausuoju anaerobiniu būdu bus perdirbamos – išgaunamos dujos ir elektros energija. Ir nors tai pagerins atliekų tvarkymo kokybę, dėl pasikeitusių įstatymų sukels ir problemų.
Atliekų tvarkytojai skaičiavo, kad pajamos už pagamintą energiją sieks daugiau nei 0,5 milijono eurų, bet Vyriausybei pakeitus iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos energijos pardavimo tvarką ir kainas, ši suma bus įskaičiuota į atliekų tvarkymo sąnaudas. Tad tikėtis, kad rinkliava už atliekas gyventojams mažės, neverta.
Be to, nuo kitų metų įvedamas sąvartyno mokestis, kuris guls ant gyventojų pečių.
„Visi regioniniai centrai Lietuvoje stato įmones, kurios atskirs apie pusę milijono degių atliekų. Jų panaudojimo nėra, tolesnis jų buvimas – sąvartyne. Valstybė, kuri įsipareigojo pastatyti atliekų deginimo įmones, nieko nepadarė arba tas procesas vyksta daug lėčiau, negu galvojome. Ir dar įvedė sąvartyno mokestį, kad žmonės susimokėtų už tai, kas nepadaryta. Mūsų požiūriu, ta situacija yra gana kurioziška“, – sako Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas.
Numatytas sąvartyno mokestis – 75 litai, arba beveik 22 eurai, už toną atliekų.
