Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento vadovas Sigitas Besagirskas, trečiadienį aplankęs daugybę Kauno įmonių, nei vienoje jokių nusiskundimų dėl euro neišgirdo.
„Euras verslininkams – tarsi savaime suprantamas reikalas. Gal tik smulkaus verslo atstovai pasiskundė, kad trūko smulkių euro monetų“, - sakė S.Besagirskas.
Neliko konvertavimo išlaidų
Tai patvirtino ir „Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa.
„Antradienį apsvarstėme, kaip mums sekėsi, padėkojome darbuotojams, kurie susitvarkė be jokių problemų. Bent jau mūsų įmonės neužklupo netikėtumai“, - sakė jis.
Lietuvos pasiruošimą euro atėjimui jis įvertino 10 balų.
Pasitikdama eurą, įmonė atliko tik kai kuriuos programavimo darbus.
„Kadangi mūsų įmonė eksportuoja daug produkcijos, tekdavo anksčiau konvertuoti daug valiutos. Dėl to patirdavome nemažai išlaidų, todėl dabar tos programavimo darbams skirtos investicijos greitai atsipirks“, - sakė „Rokiškio sūrio“ vadovas.
Pasiruošta kaip karui
„Lifosos“ vadovas Jonas Dastikas lrytas.lt taip pat patikino, kad jų įmonėje dėl euro jokių problemų nekilo, nes „Lifosa“ jau daugiau kaip 10 metų dirba su euru ir doleriu. Pasiruošimo didelio nebuvo, nebent reikėjo įdiegti automatinę atlyginimų skaičiavimo programą ir panašius dalykus.
J.Dastikas juokavo, kad valstybė ruošėsi euro įvedimui, tarsi būtų pirmą kartą pinigus keitusi. Tačiau tos pastangos atsipirko.
Gi ne tualetinį popierių keitėme
„Audėjo“ vadovas Jonas Karčiauskas, paklaustas, kokių bėdų patyrė jų įmonė, kirste nukirto: „Absoliučiai jokių bėdų neturėjome. Kadangi mes daug eksportuojame, tai mums didelė nauda. Ir ne tik mūsų bendrovei, bet ir Lietuvai“, - sakė jis.
Verslininko nuomone, valstybė euro įvedimo procesui buvo gerai pasiruošusi, o jeigu kokiame nors kaime kilo koks nesklandumas, reikia nedaryti tragedijos.
„Juk čia – ne tualetinį popierių pakeisti. Juk tai - valstybės pinigai“, - komentavo „Audėjo“ vadovas.
Parduotuvės netapo valiutos keityklomis
Arturas Mackevičius, Kauno smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos vadovas sako, kad nesklandumų buvo mažiau, nei tikėtasi.
„Džiaugiamės, kad pasiruošimo laikotarpiu su Lietuvos banku ir kitomis institucijomis pavyko suderinti lengvatas, kad smulkiojo verslo atstovai nebus baudžiami už tai, kad didžioji dalis grąžos bus atiduota litais“, - išlygomis džiaugėsi pats šešias parduotuves valdantis verslininkas.
Jis sakė, kad didžioji litų srauto banga parduotuvėse išblėso jau pirmą savaitę. Ir parduotuvės, kaip buvo baimintasi, netapo valiutos keityklomis.
„Žmonės suprato, kad smulkių parduotuvių pardavėjos turi teisę pasakyti, kad jos didelio pinigo nekeis į eurus“, - teigė verslininkas.
Anot jo, Kauno regione tik viena kita parduotuvė užsidarė porai savaičių. Tačiau turgūs ištuštėjo. Apie 50 proc. verslininkų nepanoro žaisti su valiutomis ir pasidarė sau dviejų savaičių atostogas.
Vienintelis nepatogumas, pasak pašnekovo, buvo tai, kad nedidelių miestelių paštuose buvo sunku įsigyti euro monetų.
„Kartu su savo darbuotojais teko 44 kartus Raudondvario pašte atstovėti, tačiau nusipirkau tiek smulkių eurų, kurių iki dabar užtenka grąžai“, - sakė A. Mackevičius.
Reikalauja naujų eurų tikrinimo aparatų
Dabar, pastebi smulkaus ir vidutinio verslo asociacijos vadovas, didžiausia bėda – padirbti eurai.
„Mus skatina pirkti naujus tikrinimo aparatus, nors puikiai tinka ankstesnieji, kurie tikrindavo litus. Jie tekainuoja 36 litus, o mus ragina įsigyti apie 300 litų kainuojančius, elektroninius aparatus. Viena žinoma firma šią savaitę mums pranešė, kad nepriiminės 500 eurų, o jei siūlysit 50,100 ar 200 eurų kupiūras, tai ims tik tuo atveju, jei turėsime naująjį tikrinimo aparatą“, - guodėsi verslininkas.
Autobusų vairuotojai bijo padirbtų eurų
„Linavos“ asociacijos vadovas Algimantas Kondrusevičius džiaugėsi, kad vežėjams, dirbantiems tarptautinėse rinkose euras tik palengvino darbą.
„Kadangi paprastai krovinių vežėjų pajamos buvo euro valiuta, tai mums sumažėjo sąnaudos. Anksčiau, norint atsiskaityti su tiekėjais, eurus reikėjo knvertuoti į litus. Dabar to nebereikia daryti.
Kas kita – keleivių vežėjai, ypač dirbantys Lietuvos viduje. Jiems reikia atiduoti grąžą. Kartais pritrūksta monetų. Jie dar nežino, kokiais būdais apsisaugoti nuo padirbtų eurų“, - sakė šalies vežėjus vienijančios asociacijos „Linava“ vadovas.
