Vis dėlto paramos pinigų į šią dėžę įkrauta 16 proc. mažiau, nei jų buvo skirta ankstesnei, 2007-2013 metų programai. Tad susidarė kone 300 mln. eurų skirtumas.
Pinigų ūkiams modernizuoti - bus
„Nors programa vertinama pinigais, jos reikšmė visos šalies ir ypač kaimo raidai sunkiai pamatuojama. Tai lėšos, skirtos smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, jauniesiems ūkininkams, kaimo bendruomenėms, verslui ir aplinkos apsaugai.
Iš viso numatyta paremti beveik 8000 ūkių.
Tai kaimo plėtros garantas, sudarysiantis galimybes išlaikyti mūsų kaimą gyvą ir gyvybingą ateities kartoms. Turime maksimaliai pasinaudoti visomis programoje numatytomis priemonėmis, kad pasiektume savo užsibrėžtų tikslų“, – sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Kadangi programos biudžetas – mažesnis, atitinkamai mažės ir tam tikros veiklos finansavimas. Vis dėlto, anot ministrės, pinigų kiekis, skiriamas ūkiams modernizuoti, nesikeis. Investicijoms į žemės ūkio valdas, atnaujinant ir techniką, ir pastatus, bus skirta tiek pat pinigų, kiek ir anksčiau.
„Svarbu, kad išsilaikytų ir stambūs ūkiai, ir kad smulkiesiems vietos nepritrūktų. Nes paramos kaimui tikslas – padidinti visų ūkių veiklos efektyvumą, modernizuoti juos. Svarbu, kad investicijos sukurtų kuo didesnę pridėtinę vertę“, - užsiminė ministrė. Viena šios programos naujovių, – jos pinigų pirmąkart bus skirta ir žvyrkeliams kaime asfaltuoti. Tam šiems ir 2016-iems metams iš jos krepšio bus paimta 15 mln. eurų, dar kita tiek skirs Susisiekimo ministerija.
Asfaltuojami bus žvyrkeliai, besidriekiantys per nedideles (turinčias mažiau kaip 1000 gyventojų) gyvenvietes bei jungiantys kaimus su jau asfaltuotais keliais.
Pasak V.Baltraitienės, tai pirmas kartas, kai dvi ministerijos kuria bendrą, ES lėšomis finansuojamą projektą. Kita programos naujovių - jos lėšų bus atseikėta EIP, – Europos inovacijų partnerystei. Tai - priemonės, skirta inovacijų sklaidai žemės ūkyje. „Ūkininkams neretai kyla sunkumų, kurių įveikti patys jie neįstengia. Tokiais atvejais turi būti pasitelktas mokslas, - atliekama mokslinių tyrimų, kurių rezultatus ir kituose ūkiuose padės platinti konsultantai“, - paaiškino žemės ūkio viceministras Saulius Cironka.
Programos istorija
Pernai birželį Lietuva oficialiai pateikė programos projektą Europos Komisijai svarstyti. Programos projekte buvo pateikta išsami Lietuvos kaimo situacijos, poreikių analizė, aprašytos pasirinktos finansuoti priemonės.
Po trijų mėnesių EK pateikė savo pastabas ir pasiūlymus, o 2014 m. gruodį Žemės ūkio ministerija EK oficialiai pateikė galutinį Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos projektą.
Nors 2014 m. metų pabaigoje dar buvo nemažai abejonių, ar iki vasaros Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa bus patvirtinta, tai – jau įvyko. Daugumos kitų ES valstybių analogiškos programos bus tvirtinamos antrojoje šių metų pusėje.
