„Šiandien Europoje atsivėrė seniai pamirštos karinės grėsmės,
ekonominius santykius varžo Rusijos paskelbtų draudimų barjerai.
Tai – įtemptas laikas, kai Vyriausybei tenka dirbti nuolatinės
parengties režimu – prognozuoti ir sekti prognozes bei turėti
operatyvų arba atsarginį veiksmų variantą.
Rusijos embargas turėjo neigiamos įtakos Lietuvos ekonomikai,
tačiau ne tokios stiprios ir staigios, kokios, matyt, tikėjosi
draudimų sumanytojai. Lietuvos ekonomikos pamatas yra tvirtas ir
sukrėtimą atlaiko. Pernai ekonomika augo beveik 3 procentais,
didėjo darbo užmokestis, mažėjo nedarbas“, – sakė Premjeras.
Vyriausybės vadovo teigimu, nors III ketvirtį sustojo
lietuviškų maisto produktų eksportas į Rusiją ir buvo taikomi
suvaržymai vežėjams, pernai BVP augo panašiai kaip ir kitais
metais. 2014 m. pabaigoje Lietuvoje jau buvo fiksuojama nerimą
kelianti defliacija.
Praėjusiais metais toliau leidosi dujų ir elektros kainų
kreivė. Pernai iš Rusijos koncerno „Gazprom“ išsiderėta 20 proc.
mažesnė dujų kaina ir gauta beveik 95,6 mln. eurų nuolaida. Svarbus
mūsų derybinės sėkmės „argumentas“ buvo sparčiu tempu statomas
suskystintųjų gamtinių dujų terminalas. Dujų importo iš „Gazprom“
kaina iki 2012 m. tik didėjo ir pasiekė vieną aukščiausių kainų
Europoje,o 2015 m. ji bus net 55 proc. mažesnė. Prognozuojame, kad
šiemet verslo sektorius gamtines dujas galės įsigyti mokėdamas
vidutiniškai 220 eurų už tūkstantį kubinių metrų, o reguliuojami
šilumos ir elektros gamintojai bei kiti buvę AB „Lietuvos dujos“
klientai, kuriems taikoma papildoma 20 proc. nuolaida, mokės 175
eurus.
„Praėjusiais metais verslo dalyvių skaičius išaugo 2,5
procento. 80 proc. ūkio subjektų turėjo mažiau nei 10 darbuotojų.
Čia dirbo 17,5 proc. visų dirbančiųjų. Taigi verslas yra nusiteikęs
optimistiškai – steigiamos įmonės ir kuriamos darbo vietos“, –
pažymėjo Premjeras.
Prie ekonomikos augimo svariai prisidėjo, pasak Premjero,
sparčiai besiplečiantis statybų sektorius. Visas savivaldybes
apėmusi renovacijos programa didino statybų mastą daugiau kaip 15
procentų. Lietuva yra ir statybų lyderė ES. Pernai įmonės savo
jėgomis atliko darbų už 2,5 mlrd. eurų.
2014 m. krovinių apyvarta padidėjo 6,7 proc., krovinių vežimas
– 3,5 proc. Tačiau akivaizdžiai senka vežimų srautas Rytų
kryptimi. Krovinių vežimo apyvarta į Rusiją kelių transportu
paskutinį ketvirtį sumažėjo 21,3 proc., o visa apyvarta – 6 proc.
„Užsienio prekybai įtakos turėjo Rusijos embargas, tačiau mūsų
ekonomikai kol kas tai nėra labai skausminga – eksportas sumažėjo
0,6 proc. Embargo prekių dalis sudarė 4,5 proc. viso eksporto, arba
8 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto. Tačiau šių prekių
srautai didėja į ES rinkas, lietuviškoms prekėms sėkmingai tiesiami
keliai į Azijos, Afrikos šalių rinkas“, – sakė Vyriausybės vadovas.
Svarbus ekonomikos augimo variklis – vidaus vartojimas. Per
metus prekių apyvarta padidėjo 5,6 proc. Euro įvedimas turėjo
įtakos ne maisto prekių pirkimams – metų pabaigoje didėjo
elektronikos ir buities prekių paklausa.
Tam turėjo įtakos ir vidutinio darbo užmokesčio augimas.
Realusis darbo užmokestis padidėjo 4,6 proc., o vidutinis neto
darbo užmokestis – 5,1 proc.
Per metus dirbančių gyventojų skaičius padidėjo 2 proc.,
bedarbių sumažėjo 8,4 proc. Mažėja ir ilgalaikio nedarbo lygis.
Premjeras pasidžiaugė, kad pavyko sumažinti jaunimo nedarbą.
„Spręsdami šią problemą, Europos Sąjungoje esame tarp lyderių –
2010 m. nedarbo lygis siekė 35,7 proc., o 2014 m. jau tik 19,3
proc. Darbo biržos duomenimis, pernai pradėjus įgyvendinti jaunimo
garantijų iniciatyvas, jaunimo iki 25 metų vidutinis metinis
registruotas nedarbas sumažėjo 1,6 procentinio punkto. Numatoma,
kad šiemet vidutinis metinis registruotas nedarbas toliau mažės“,
– sakė A. Butkevičius.
Premjeras neabejoja, kad mūsų ekonomikai įtakos turės ne tik
Rusijos taikomas draudimas lietuviškoms prekėms, bet ir bendras
Rusijos ekonomikos smukimas.
„Tačiau net ir nepriklausomi ekonomistai situacijos
nedramatizuoja. Nors esama įvairios rizikos, tikimės įgyvendinti
užsibrėžtus ekonominio augimo tempus, stiprindami pagrindinius
Lietuvos ekonomikos variklius. Skatindami vidaus vartojimą,
gerinsime aplinką investicijoms, tiesime kelius į naujas rinkas.
Tam pasitelksime naujas projektus ir finansinius instrumentus.
Turime vilčių, kad prie to, didindamos algas, prisidės ir įmonės,
nes jų pelnai pastebimai didėja“, – pažymėjo Premjeras.