Panašus tyrimas buvo atliktas prieš aštuonerius metus. Tuo metu maisto sauga domėjosi maždaug penktadaliu žmonių mažiau, nei dabar.
Daugiau nei pusė neseniai atliktos apklauso dalyvių yra nepatenkinti etiketėse pateikiama informacija. Tačiau, palyginti su 2005 metais, situacija šiek tiek pagerėjo. Tai paaiškėjo po Europos Parlamento nario Valentino Mazuronio užsakymu atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos maisto saugos klausimais.
Dauguma apklaustųjų (62 proc.) domisi su maisto sauga susietomis problemomis.
Dauguma (74 proc.) stengiasi nevartoti maisto, kuris, kaip manoma, nesuteikia naudos sveikatai. Dažniausiai tokių produktų vengia moterys (80 proc.) arba aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai (88 proc.).
„Tyrimas atskleidė daug įdomių detalių apie gyventojų nuomonę dėl maisto, jo saugos ir informacijos apie jį.
Iš karto į akis krenta tai, kad praktiškai visiems apklaustiesiems vienodai svarbi maisto kokybė, galiojimas laikas ir kaina. Kitaip sakant, svarbiausia – kokybės ir kainos santykis.
Šį santykį vartotojas geriausiai gali nustatyti skaitydamas informaciją ant produkto etiketės“, – sako tyrimą užsakęs EP narys V. Mazuronis.
Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa paliudijo, kad kone visiems respondentams svarbiausia yra maisto kokybė (96 proc.), galiojimo data (94 proc.) ir kaina (92 proc.).
Trys ketvirtadaliai (75 proc.) apklaustųjų nurodė, kad jiems yra svarbi informacija, kuri yra pateikta ant etiketės. Svarbiausia etiketėje yra vartojimo terminas (73 proc.).
Palyginimui, 2007 m. vasarį taip pat buvo pateiktas klausimas apie etiketes kaip informacijos šaltinį (Lietuvos vartotojų instituto užsakymas). Tuomet buvo daug mažiau teigiančių, kad kreipia dėmesį į etiketėse pateikiamą informaciją (58 proc.).
Arti pusės apklaustųjų nurodė, kad kreipia dėmesį į produkto sudėtį – 48 proc., įvairius užrašus („natūralus“, „ekologiškas“) – 45 proc. ir maisto priedų, žymimų E raide, kiekį – 44 proc. Palyginus su prieš 10 metų buvusia situacija, gyventojai šiandien dvigubai daugiau dėmesio skiria „E priedams“ (2005 m. – 23 proc.).
Mažiau etiketėje žiūrima, koks produkto gamintojas, koks prekinis ženklas, kokia yra produkto energetinė vertė.
Į klausimą kas nepatinka etiketėse respondentai dažniausiai (68 proc.) nurodė, kad etiketėse užrašai yra rašomi smulkiu šriftu, todėl yra sunku perskaityti informaciją. Ypač dėl to skundžiasi pagyvenę (virš 60 metų) žmonės – 83 proc.
„Tai rodo, kad gyventojai nėra patenkinti, kaip informacija pateikiama ant etikečių. Ypač aktualus yra per mažo šrifto dydžio ant produkto etiketės klausimas. Natūralu, kad vyresniems žmonėms tai sukelia daug nepatogumų, jie negali perskaityti etiketės ir priimti geriausią sprendimą ar pirkti prekę,“ – sakė V.Mazuronis.
Rečiau respondentai nurodė, kad nėra pateikiama visa informacija – 35 proc., piešiniai užgožia tekstą – 29 proc., nėra kontrasto tarp fono ir teksto – 21 proc., nesupranta ant etiketės pateiktos informacijos – 20 proc.
2005 m. gyventojų buvo klaustas toks pat klausimas apie informaciją ant etikečių. Tuomet nepatenkintų ant etikečių pateikiama informacija buvo keliais procentais daugiau.
„Tai, kad daugiau nei trečdalis gyventojų mano, kad etiketėje pateikiama ne visa informacija – neramina. Greičiausiai taip atsakę yra labiau įsigilinę ir pasiskaitę, žino kas turėtų būti produkte ir kas rašoma ant etiketės. Turėtume daugiau dėmesio skirti etikečių klausimui. Žmonės turi teisę žinoti, už ką jie moka pinigus“, – įsitikinęs EP narys V. Mazuronis.
„Vilmorus“ apklausą atliko 2014 m. gruodžio 5 – 14 d. Iš viso buvo apklausta 1000 vyresnių nei 18 metų Lietuvos gyventojų. Respondentų atranka parengta taip, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėjo vienodą tikimybę būti apklaustas.
