Daugeliui lietuvių Islandija pirmiausia siejasi su tuo, jog 1991 metais ji buvo pirmoji, pripažinusi Lietuvos nepriklausomybę. Tačiau šalių saitai tuo neapsiriboja.
„Šiuos santykius sutvirtina ir tai, kad tiek Islandija, tiek Baltijos šalys yra gana mažos ir teritorijos, ir gyventojų skaičiaus atžvilgiu Europos ir pasaulio kontekste“, – sakė S.Einarssonas, kuriam svarbus ir šalių bendradarbiavimas aviacijos srityje.
Dirba su lietuviais
S.Einarssonas su Lietuvos aviacijos verslu susipažino dar eidamas Islandijos nacionalinio vežėjo pagrindinės įmonės „Icelandair Group“, kuri iš dalies valdo ir „IceLease“, generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas.
S.Einarssono nuomone, aviacijos verslas galėtų tapti dar viena mūsų šalių draugystės ašimi.
„Lietuvą ir Islandiją sieja bendri projektai tokiuose aviacijos segmentuose kaip aviacijos įmonių valdymas, techninė orlaivių priežiūra bei orlaivių pardavimas.
„Icelandair Group“ palaiko gerus verslo ryšius su lietuviškos kilmės aviacijos bendrove „Avia Solutions Group“ ir su ja susijusiomis „FL Technics“ ir „AviaAM Leasing“, – sakė S.Einarssonas.
Nepanaudoja galimybių
Lietuva išsiskiria regione pagal aviacijos specialistų išsilavinimą ir kompetenciją. Mūsų šalis užima pirmą vietą ES pagal licencijuotų specialistų, tarp jų patyrusių instruktorių, skaičių (1 sertifikuotas specialistas tenka 3000 piliečių).
Lietuvoje tokius specialistus rengia bent kelios ugdymo įstaigos, tarp jų ir „Avia Solutions Group“ antrinės įmonės. Tai ypač svarbu, nes šiuo metu pasaulyje juntamas patyrusių aviacijos specialistų trūkumas. Prognozuojama, kad per ateinančius 20 metų pasaulyje reikės per milijoną orlaivių pilotų ir techninių specialistų.
„Manyčiau, Lietuvos aviacijos verslas gerai atstovaujamas tarptautiniu lygiu. Šis laimėjimas – tai ilgo darbo ir atsidavimo kuriant reikalingą infrastruktūrą ir ugdant specialistus rezultatas.
Prie to prisidėjo ir „Avia Solutions Group“. Tai nėra tik mano subjektyvi nuomonė. Juolab trys Lietuvos aviacijos industrijos ekspertai, tarp jų ir mano kolega „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis, leidinio „Aviation Week & Space Technology“ buvo išrinkti tarp keturiasdešimties sėkmingiausiai dirbančių jaunų aviacijos lyderių. Atsižvelgiant į jų verslo įgūdžius, patirtį ir didelį kūrybingumą, tokios nominacijos tikrai neturėtų stebinti“, – sakė „IceLease“ valdybos pirmininkas.
Tačiau, S.Einarssono manymu, Lietuvos potencialas aviacijos srityje dar nėra panaudotas.
Pagal tokių Lietuvoje veikiančių įmonių kaip „Small Planet Airlines“, „Avion Express“ ir kitų naudojamų lėktuvų santykį su gyventojų skaičiumi Lietuva beveik 4 kartus lenkia kaimynines šalis, tarp jų ir Lenkiją.
Tai parodo aukštą šalies gyventojų mobilumą ir nuolat augančią kelionių oru paklausą.
Vien šiemet sausį Lietuvos oro uostai aptarnavo 16,5 proc. daugiau keleivių negu prieš metus. O tai reiškia, jog šalis galėtų pritraukti daugiau pasaulinio masto vežėjų ir konkuruoti, pavyzdžiui, su kaimyninės Latvijos oro uostais.
Valdžia – nuošalyje
Nedidelės, vos 103 tūkst. kv. km užimančios Islandijos, kurioje gyvena beveik 10 kartų mažiau žmonių nei Lietuvoje, aviacijos verslas šalies biudžetui uždirba per 770 milijonų JAV dolerių per metus ir sukuria 9200 darbo vietų.
Sėkmingai aviacijos galimybes panaudoja ir Airija. Aviacija sukuria apie 26 tūkst. darbo vietų, o šalies biudžetas kasmet iš to gauna per 4 mlrd. JAV dolerių.
Pasak islandų verslininko, tiek Islandija, tiek Airija pasiekė sėkmės, nes išsiaiškino savo pranašumus. Tarkim, aviacijos bendrovei „Icelandair“ pavyko sukurti Islandijos kaip patrauklios turistinės vietos įvaizdį – per metus šią šalį aplankančių turistų skaičius auga 10–15 proc.
Anot pašnekovo, nerimą kelia tai, kad Lietuvos Vyriausybė vis dar nesuprato aviacijos naudos šalies ekonomikai.
„Kai kalbame apie aviaciją, valdžios ir verslo dialogas ypač svarbus. Nesugebant produktyviai sutarti dėl bendrų interesų, rizikuojama netekti svarbios strateginės persvaros prieš konkurentus, taip priverčiant vietos įmones plėtoti savo paslaugas palankesnėse užsienio rinkose.
Tik kryptingas bendradarbiavimas gali padėti toliau diversifikuoti šalies ekonomiką ir pritraukti daugiau užsienio investicijų“, – pabrėžė S.Einarssonas.
Verslo kelionių agentūros „BPC Travel“ vadovas Gvidas Aukštuolis įsitikinęs – Lietuva gali išlaikyti nacionalinį vežėją.
„Tai be abejonės kurtų pridėtinę vertę šaliai. Vietinė aviakompanija yra eksportuotoja, naudojimasis kitų paslaugomis – importas. ICAO (International Civil Aviation Organization) yra paskaičiavusi, kad vienos aviakompanijos darbuotojas sukuria 6 papildomas darbo vietas. Vienas aviakompanijos apyvartos euras papildomai sukuria 3,45 euro bendrojo vidaus produkto. Sukuriama vertė yra nepalyginamai didesnė, nei aviakompanijai reikalingos investicijos“, – komentavo G.Aukštuolis.
Pašnekovas mano, kad nacionalinio vežėjo atsiradimas paspartintų tiesioginių ir dažnesnių naujų skrydžių atsiradimą.
Jis siūlo keleivių srautus Lietuvos oro uostuose didinti Palangos oro uostą padarius nacionaliniu, Kauno oro uostą – uždarant ir taip sutelkiant keleivių srautą Vilniaus oro uoste, kuris taptų įdomiu tiek naujoms aviakompanijoms, tiek esamoms, plečiant maršrutus.