Vėliavų reikia daugiau
„Šįmet vėliavų pardavimai iš tiesų smarkiai šoktelėjo. Manau, kad patriotinius jausmus skatina įvykiai Ukrainoje“, – portalui lrytas.lt sakė vėliavas siuvančios bendrovės „AKA Baltic“ vadovas Aivaras Andriuškevičius.
Panašiai sakė ir kiti gamintojai. „Senukų“ prekybos tinklui vėliavas tiekiančios bendrovės „Rasula“ atstovas Raulis Šalyginas irgi neatsimena, kad tiek būtų užsakoma trispalvių.
„Palyginti su praėjusiais metais,vėliavų pardavimai išaugo 20 procentų. Labai tikėtina, kad tai paskatino geopolitiniai įvykiai“, – pastebėjo R.Šalyginas.
Gyventojai kasmet prieš vasario 16-ąją ar kovo 11-ąją gyventojai vėliavas ima graibstyti lyg susitarę. „Prieš šventes visada parduodame iki dešimt kartų daugiau“, – teigė A.Andriuškevičius.
Tai, kad šįmet trispalves perka dažniau, pastebi ir prekybininkai. „Maxima“ suskaičiavo, kad pernai prieš vasario 16-ąją buvo nupirkta beveik 1700 vėliavų, o šįmet tuo pačiu metu – daugiau nei 2 tūkstančiai.
Panašu, kad kovo 11-osios išvakarėse taip pat bus pasiektas rekordas. „Pernai kovo 11-ąją pardavėme daugiau kaip tūkstantį vienetų įvairiausių vėliavų. Šįmet per penkias kovo dienas jau pardavėme 212 vėliavų, tačiau šis skaičius dar tikrai augs“, – portalui sakė „Maxima“ Komunikacijos skyriaus vadovė Renata Saulytė.
Patriotizmas atbunda ir šalia kaimynų
Gamintojai pastebi, kad lietuviai vis daugiau ryžtasi pirkti stiebus, ant kurių vėliavos paprastai kabo visus metus. Už komplektą tenka pakloti du šimtus eurų. Taip dažniausiai elgiasi privačių namų savininkai. Tačiau populiariausia trispalvė – kabinama ant stebo, pritaisyto ant namo. Tokia vėliava kainuoja apie 20 eurų.
„Tradicija kabinti vėliavą ant aukšto stiebo, matyt, atėjo ir Amerikos ir Skandinavijos. Ten stiebai namų kiemuose yra populiarūs“, – pasakojo „AKA Baltic“ vadovas. Be to, kaip pastebėjo verslininkas, ypač aktyvūs pirkėjai iš rajonų, kuriuose gyvena tautinių mažumų.
„Lietuviškas trispalves ypač noriai perka Vilniaus krašto lietuviai. Gyvendami šalia lenkų tautybės kaimynų jie taip nori pabrėžti savo lietuvybę“, – teigė A.Andriuškevičius.
Tačiau vėliavų siuvėjai vieningai tvirtina – Lietuvos gyventojų patriotiškumas kur kas didesnis nei anksčiau, ir tai parodo gausėjantys užsakymai.
Baudžiami vis dažniau
Tiesa, trispalves gyventojai skuba pirkti ne vien tik dėl prabudusių patriotinių jausmų. Jei anksčiau už vėliavos neiškėlimą per valstybines šventes beveik niekuo nerizikuodavo, dabar gyventojai gali sulaukti bausmių.
Policija pernai užfiksavo 360 valstybinės vėliavos įstatymo pažeidimo atvejų. Daugiausiai bausta už vėliavos neiškėlimas, pasitaikė penki atvejai, kai ji buvo išniekinta. Už tai, beje, gresia baudžiamoji atsakomybė – bauda, areštas ar laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Tiems, kas vėliavos neiškelia, skiriama bauda nuo 2 iki 8 eurų. Savivaldybių atstovams ir asmenims, kurie atsakingi už vėliavų iškėlimą prie daugiabučių, baudos svyruoja nuo 8 iki 17 eurų. O jei žmogus anksčiau jau buvo baustas už tą patį nusižengimą, bauda jam dvigubėja.
„Manau, kad vėliavas perka ir dėl, kad bijo baudų. Be to, prekybos tinklai skelbia įvairias nuolaidų akcijas vėliavoms. Tai irgi paskatina prekybą“, – sakė bendrovės „Rasula“ atstovas R.Šalyginas.
Kartais policijos pareigūnams tenka priminti gyventojams, kad iškelti suplyšusią ar nešvarią vėliavą yra nevalia.
„Visų pirma, turi būti pagarba tai vėliavai, ji tikrai turėtų atitikti tuos standartus, kurie yra numatyti, tai, jeigu yra šiek tiek nešvari, prie to niekas nesikabina. Galbūt nebent yra žmogus perspėjamas arba paprašoma jo išsiskalbti vėliavą arba nusipirkti naują, bet niekas nepuola už tai bausti“, – neseniai žurnalistams dėstė Policijos atstovas Ramūnas Matonis.
