Kruizinių laivų sezonas prasidės gegužės 4 dieną – į Klaipėdą atplauks 193 metro ilgio „AIDA cara“ su Italijos vėliava. Tas pats laivas spalio 5-ąją užbaigs sezoną. Tai bus 50-asis laivas.
Kažin ar pavyks aplenkti rekordinį pernykštį kruizinių laivų sezoną. Tuomet uoste apsilankė 63 laivai, atplukdę daugiau kaip 57 tūks. turistų – net 76,4 proc. daugiau nei užpernai.
Prognozuojama, kad šiais metais atplauks mažiausiai 13 ilgesnių kaip 290 m laivų. Tarp jų ir kruizinis laineris „Celebrity Eclipse“, perrašęs Klaipėdos uosto istoriją. Tai ilgiausias į Klaipėdos uostą iki šiol įplaukęs laivas. Jo ilgis – 317 metrų, plotis – 37 metrai, aukštis – 61 metras. Laineris atplukė daugiau kaip 3000 keleivių ir 1250 įgulos narių.
Pernai kruizinė laivyba uosto direkcijos biudžetą rinkliavų pavidalu papildė apie 2,5 mln. litų. Ši suma nėra didelė, jeigu ją lyginsime su visomis uosto rinkliavomis. Svarbiausia, kad gausėja ir regiono savivaldybių biudžetai: laivais atplaukę užsienio turistai lanko muziejus, istorines vietas, naudojasi kavinių ir restoranų paslaugomis, perka smulkiųjų prekiautojų dirbinius.
Paskaičiuota, kad kiekvienas kruiziniu laivu atplaukęs ir nužengęs krantą užsienio turistas Lietuvoje vidutiniškai išleidžia daugiau kaip 48 eurus (ekskursijoms – 24,9 euro, suvenyrams – 24,4 euro). Kituose uostuose žmonės išleidžia du – tris kartus daugiau.
Kad pavyktų privilioti dar daugiau kruizinių laivų, antradienį Klaipėdos savivaldybės direktorė Judita Simonavičiūtė ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus pasirašė sutartį dėl dalyvavimo tarptautinėje asociacijoje „Baltijos kruizai“ veikloje ir narystės mokesčio mokėjimo. Šis mokestis Lietuvai – 16632 eurai. Ši suma pasidalinta per pusę.
Narystės šioje asociacijoje tikslas – į Baltijos jūros uostus uostus pritraukti kuo daugiau laivų.
A.Vaitkaus teigimu, nors pelnas iš kruizinės laivybos nedidelis, tačiau uosto direkcija – socialiai atsakinga įmonė, besirūpinanti miesto, čia gyvenančių žmonių ir verslininkų gerove.
„Bendromis pastangomis reikia ieškoti būdų, kaip patraukti į mūsų uostą kuo daugiau kruizinių laivų keleivių. Nei delfinais, nei Kuršių nerija, nei Palanga pasaulio turistų nenustebinsime. Reikia parodyti tai, ko nėra kitur. Antai dabar patraukliausias turizmo traukos objektas – Grūto parkas. Ir mums reikia kartu svarstyti, kuo suvilioti žmones – gal tam pasitelkti gintarą. Tai tik vienas pavyzdžių“, – sakė A.Vaitkus.
Antai į nedidelę Vokietijos Riugeno salą trejus metus suka kruiziniai laivai vien dėl to, kad ten spektakliai rodomi ant jūros kranto.
Dar vienas pavyzdys – Mecingeno miestas Vokietijoje. Visiškai numirusio miestelio meras išprašė iš šalies valdžios pinigų nupirkti pirmuosius namų aukštus. Jie nuomojami už juokingai mažą kainą, bet juose įrengtos garsių prekinių ženklų išparduotuvės. Jos sutraukia milijonus turistų.
Gerai, kad imta tvarkyti Klaipėdos laivų remonto teritorija – ją pirmiausiai pamato iš laivų kruizinių laivų terminale išlipę žmonės. Atgyja Klaipėdos piliavietė. Mažėja problemų dėl internetinio ryšio, tualetų, įvedus eurą savaime atkrito pinigų keitimo problema.
„Džiugu, kad ir miestas, ir uostas šia tema kalbasi unisonu, – pabrėžė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. – Turistai turi būti laukiami, gerbiami ir saugūs“.
Savivaldybė pasirūpins, kad ir toliau didieji laivai mūsų uoste būtų pasitinkami šventiškai ir su muzika, kruizinių laivų terminale stovės stendas su visa atvykėliui būtina informacija apie Klaipėdą, čia lauks gidai, bus dalijami miesto planai ir lankstinukai. Atplaukus didiesiems laivams teatro aikštėje šurmuliuos tautodailininkai.