V.Daktarienė žirnius su pertraukomis augina nuo 1998 m., o pastaruosius penkerius metus ši ankštinė kultūra nuolatos užima dalį ploto ūkiniuose pasėliuose. Iš šiuo metu dirbamo 150 ha ploto žirniams tenka 65 ha, likusi dalis – žieminiams kvietrugiams. Per metus ekologiškų žirnių derlius siekia apie 2 tonas. Nedidelę dalį žirnių šeima pasilieka savo reikmėms ir sėklai, visa kita parduoda supirkėjams. Pašnekovė pastebi, kad prie ūkio vystymo labai prisidėjo ir paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą (KPP) lėšos, be kurių pelningai ūkininkauti būtų sudėtinga.
Su ekologijos iššūkiais susidoroja
Ekologinį ūkininkavimą pasirinkusi šeima neišvengiamai susidūrė su tam tikrai iššūkiais ir reikalavimais. Augindami grūdines kultūras Daktarai negali naudoti cheminių medžiagų – nei cheminių trąšų, nei pesticidų.
Specifiniai reikalavimai keliami ir žemės ūkio technikai. Pavyzdžiui, sėjamoji ekologiniame ūkyje turi būti naudojama švari, išvalyta, kad joje nebūtų, pavyzdžiui, beicuotų grūdų likučių.
Nors, pasak moters, auginti ekologinius žirnius yra sudėtingiau, nei, pavyzdžiui, kvietrugius, tačiau su papildomais darbais šeima susidoroja. „Su piktžolėmis kovojame papildomai akėdami žemę – tai vienintelis būdas. Kenkėjus išnaikinti bandome biologinėmis medžiagomis, tačiau jos nėra labai efektyvios“, – pastebi ji. V.Daktarienei ūkyje daugiausiai padeda vyras Darius, sūnūs ir vyro tėtis.
Net žuvies piršteliuose
Ūkininkai augina Lietuvoje populiarios Eiffel veislės žirnius, kurie pasižymi tuo, jog yra gana atsparūs gamtos veiksniams – neišgula, o žirnių ankštys – neišbyra. „Ši žirnių veislė yra derlinga, grūdai – stambūs, geltoni. Žirniai yra baltymų šaltinis, todėl šis maistas suteikia sotumo“, – sako V.Daktarienė. Ūkininkės šeima neretai gamina patiekalus iš žirnių, dažniausiai – įvairias košes.
V.Daktarienės teigimu, supirkėjai šeimos išaugintus ekologiškus žirnius parduoda didiesiems šalies maisto gamintojams bei eksportuoja į užsienį. Ekologiški žirniai tampa ne tik įvairių dažnai vartojamų produktų dalimi (pavyzdžiui, įvairių kepinių, blynelių, žuvies pirštelių), bet ir naudojami pašarų gamyboje. Žirniai laikomi vienais svarbiausių pašarinių augalų, nes juose esantys baltymai, angliavandeniai, mineralinės druskos, aminorūgštys ir vitaminai yra labai reikalingi gyvuliams.
Konkurencija negąsdina
Pašnekovė pastebi, kad nors apylinkėse yra nemažai ūkininkų, kurie augina tas pačias kultūras, ūkininkai vieni kitų konkurentais nevadina. „Akivaizdžios konkurencijos dėl supirkimo kainų bent iki šiol nebuvo, parduoti produkciją nekildavo sunkumų. Pernai žirnių supirkimo kainos buvo palankios, tačiau šiemet situacija greičiausiai bus sudėtingesnė. Prasidėjo visuotinis ekonomikos sąstingis“, – sako ji.
Kaip parduodant derlių nepralošti? V.Daktarienė teigia, kad geriausią variantą išsirenka tiesiogiai bendraudama su supirkėjais: „Kasmet yra kokie 5 stambesni ekologinės produkcijos supirkėjai – apskambiname, susižinome kainas. Kas geriausias sąlygas siūlo, tam ir parduodame“.
V.Daktarienės šeima kol kas neplanuoja didinti pasėlių ploto, tačiau žada įrengti naujų ūkinių pastatų, įsigyti reikiamos technikos. Už pagal KPP priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ gautas lėšas ūkininkė įsigijo kombainą, traktorių ir plūgą. Daktarų šeimos artimiausiuose planuose yra ir naujas angaras su sėjos agregatu, todėl ūkininkai taip pat planuoja dalyvauti ir 2014–2020 m. finansinio laikotarpio investicinėse priemonėse.
Daugiau informacijos apie įsipareigojimus pagal KPP priemones galima rasti Nacionalinės mokėjimo agentūros svetainėje.
Sužinok naujienas apie paramą pirmas – prisijunk prie NMA „Facebook“ paskyros!
